Iki 2025 m. pasaulyje bus sukurta per 90 zetabaitų duomenų ir vienaip ar kitaip su jais kiekvieną minutę susidurs 6 mlrd. Žemės gyventojų, skaičiuoja JAV duomenų saugojimo įmonė „Seagate“. Duomenų kiekis, reikšmė ir sąveikos su jais dažnumas neišvengiamai augs ir organizacijose. Būtent todėl duomenų kopijavimo kontekste svarbu kalbėti apie duomenų ir sistemų prioretizavimą, kuris tampa neatsiejamas nuo šiuolaikinės veiklos tęstinumo užtikrinimo strategijos.
Permąstant duomenų kopijavimo procesą
Kuo didesniu duomenų kiekiu disponuojame, tuo sudėtingiau užtikrinti kokybišką jų apsaugą nuo praradimo. Pirmiausia todėl, kad tenka skirti daugiau laiko planavimui ir sistemų bei duomenų prioretizavimui, o didesnis duomenų kiekis lemia ir ilgesnes jų saugojimo bei atstatymo procedūras. Paprasčiau tariant, reikia atsakyti į vis sudėtingesniais tampančius klausimus apie tai, ką gelbėsime pirmiausia, ir nuo kokių IT nelaimių galime apsidrausti pasitelkę duomenų kopijavimą.
Tokia įžanga gali nuskambėti kiek netikėtai, nes pats atsarginės duomenų kopijos sukūrimo (angl. backup) procesas daugeliui atrodo pažįstamas ir gana paprastas. Deja, jo paprastumas apgaulingas, nes savo praktikoje vis dar susiduriame su situacijomis, kai atsarginis kopijavimas daromas tik tam, kad būtų „uždėta varnelė“, formaliai siekiant atitikti vidines ar išorines taisykles. Kokius iššūkius toks požiūris sukelia, paaiškėja tik duomenis praradus ir bandant juos atkurti.
Žvelgiant į duomenų kopijavimą atsakingiau arba tiesiog praktiškiau, verta pradėti nuo pabaigos – t. y. nuo potencialių IT problemų, galinčių lemti duomenų praradimą.
Pradžia – kritinių situacijų sąrašas
IT nelaimių „meniu“, kaip žinia, gana solidus – atsarginių duomenų kopijų gali prireikti sugedus fizinei arba programinei įrangai, netyčia ištrynus duomenis, patyrus kibernetinę ataką, kai duomenys užkoduojami, užklupus stichinei (ar buitinei) nelaimei, tokiai kaip užlieti serveriai ar gaisras. Kiekviena iš šių situacijų padiktuoja tai, kokio duomenų kopijavimo sprendimo reikia, kad apsisaugotume nuo duomenų praradimo.
Šioje vietoje svarbu paminėti sąvokų skirtumą: duomenų replika nėra tolygi atsarginei kopijai, nes pagrindinis replikos kūrimo tikslas – veiklos tęstinumas. Tai reiškia, kad replika, kitaip nei duomenų kopijavimas, neapsaugo nuo duomenų sugadinimo, tačiau leidžia užtikrinti trumpą duomenų atstatymo laiką (angl. Recovery Time (RTO)) ir nedidelį prarastų duomenų kiekį (angl. Recovery Point (RPO)). Praktiškai tai reiškia, kad dažnai rekomenduojame klientams kurti ir duomenų kopijas, ir replikas.
Duomenų kopijavimo būdai ir jų charakteristikos
Iš esmės galima išskirti 4 duomenų kopijavimo būdus, kurie užtikrina atsarginių kopijų integralumą – t. y. garantuoja, kad duomenys bus išsaugoti ne fragmentiškai, o tokiu pavidalu, kuris leistų juos atkurti ir tęsti sistemų darbą toliau.
Pirmasis būdas – pilnos duomenų kopijos sukūrimas, turintis nenuginčijamą privalumą – visi duomenys nukopijuojami vienu metu ir jų versijos lengvai valdomos. Svarbiausias šio būdo trūkumas yra techninis – norint nuolat kurti pilną duomenų kopiją reikia ne tik didelio tinklo pralaidumo, bet ir laiko.
Antrasis būdas tai – dinamiškas, „lengvesnis“ dalinis kopijavimas, kai kopijuojami tik duomenų pasikeitimai. Šis būdas ir greitesnis, ir reikalauja mažesnio tinklo pralaidumo. Tačiau norint taip nukopijuotus duomenis atstatyti, vis tiek reikės pirminės, pilnos duomenų kopijos, o pati duomenų atkūrimo procedūra truks ilgiau nei pilnos kopijos atstatymas.
Trečiasis – diferencialinis kopijavimo būdas reiškia, kad visi pakeitimai yra akumuliuojami ir tik tuomet kopijuojami. Tai leidžia kurti kopijas greičiau nei pilnas duomenų kopijavimas, bet lėčiau nei pasikeitimų kopijų kūrimas.
Galiausiai, ketvirtasis – SQL DB pasikeitimų įrašų arba operacijų žurnalo kopijos kūrimas. Jis leidžia grįžti į tam tikrą duomenų būseną minučių tikslumu ir įspūdingai sumažinti duomenų praradimą.
Taigi, kaip pasirinkti tinkamiausią ar net kelis tinkamiausius iš šių keturių būdų? Pradėti galima nuo atsakymų į svarbiausius klausimus: kokių sistemų duomenų atsargines kopijas norime saugoti? Kokius RPO/RTO rodiklius norime pasiekti? Kaip ir kur atstatysime atsargines kopijas?
Pakeliui į IT veiklos atkūrimo planą
Duomenų kopijavimo būdo pasirinkimas dažnai gali tapti puikia įžanga į bendresnį procesą – IT veiklos atkūrimo (angl. Disaster recovery) plano sudarymą, kuris tiesiogiai susijęs su veiklos atkūrimu. Kitaip nei duomenų kopijavimo strategija, šis planas apima ir žmones arba atsakomybes, kurių reikia, kad organizacija kuo greičiau tęstų nutrauktą darbą ir kuo mažiau nukentėtų nuo kibernetinių atakų, įrenginių gedimų ir kitokių IT nelaimių pasekmių.
Iš kokių dalių susideda šio dokumento struktūra? „Blue Bridge“ patirtis rodo, jog svarbiausi elementai yra:
- kritinių sistemų (duomenų) identifikavimas;
- IT nelaimės komandos sudarymas;
- atsakomybių ir darbų sąrašo sukūrimas;
- IT tiekėjo, jeigu toks yra, atsakomybės ribų nustatymas;
- technologinio sprendimo, įrankių ir IT resursų, reikalingų duomenų atstatymui numatymas;
- įvardijimas, kur ir kokių duomenų kopijos ar replikos yra laikomos;
- suderinti RPO/RTO laikai;
- numatomi testai, kurių metu bus tikrinama, ar reikiami duomenys nukopijuoti ir gali būti atstatyti kaip planuota.
Rokas Ališauskas – UAB „Blue Bridge“ IT paslaugų vadybininkas, kurio specializacija – debesų kompiuterija, IT valdymo ir priežiūros paslaugos.
Domina atsarginių duomenų kopijų ar IT veiklos atkūrimo plano sprendimai jūsų įmonei? Parašykite mums!