Šiandien IT turi ne tik padėti verslui sklandžiai įgyvendinti kasdienes operacijas ir užduotis, bet ir tapti inovacijų varikliu. Tačiau tam, kad IT skyrius galėtų pasiūlyti originalius, bet nebrangius sprendimus, galinčius patobulinti esamas sistemas ir verslo procesus, reikia technologinės laisvės ir atvirumo eksperimentams.

Praktiškos inovacijos kyla iš konkrečių problemų

Svarbiausios ir greičiausiai prigyjančios inovacijos kyla iš būtinybės, o tai daugeliui gali tapti staigmena, nes apie inovacijas daugelis vis dar mąsto pirmiausia per technologinę prizmę arba net turėdami omeny jau konkretų sprendimą, pastebi Aivaras Liutvinas, „Blue Bridge Code“ vadovas.

„Inovacija – tai naujas požiūris į esamą sprendimą, sukuriantis konkurencinį pranašumą, o ne konkreti technologija. Su kuo paprastesniu klausimu atkeliaujama į IT skyrių arba pas IT tiekėją, tuo geriau. Pavyzdžiui, jaučiamas poreikis tiksliau matuoti pardavimų efektyvumą, įvertinti praleistą laiką su klientu ir t. t. Iškėlus tokią užduotį, IT žmonėms atsiranda daugiau laisvės, jie gali pasiūlyti net kelis tos pačios problemos sprendimo būdus“, – pasakoja A. Liutvinas, perspėdamas, kad eksperimentų nereikėtų siūlyti veikloms sritimis, kurios yra stabilios ir efektyvios.

Tiesa, prieš pasirenkant tinkamiausią sprendimą, reikia išbandyti visus ir įvertinti kiekvieno iš jų atnešamą naudą. „Teoriškai viskas skamba paprastai – išbandai kelis sprendimus, atmeti neatnešančius naudos, lieki gyventi su tinkamiausiais ir pralenki konkurentus. Tačiau praktiškai ši užduotis gana sudėtinga – eksperimentai kainuoja ir svarbu šią kainą sumažinti. Tam, kad galėtum bandyti vieną sprendimą po kito ir tai kainuotų sąlyginai nebrangiai, reikia geros IT strategijos“, – pabrėžia pašnekovas.

Eksperimentams tinkamiausios – debesijos aplikacijos

Norint įgyti konkurencinį pranašumą, reikia turėti mechanizmus, leidžiančius eksperimentuoti, nebrangiai klysti ir turėti galimybę daugelį sprendimų išbandyti kuo realesnėje aplinkoje. „Geriausia „žaidimų aikštele“ tinkamiausio sprendimo paieškoms galima vadinti hibridinius sprendimus. Jie tinkami organizacijoms, nenorinčioms arba negalinčioms visiškai persikelti į „debesis“, tačiau jaučiančioms inovacijų poreikį ir net atsilikimo grėsmę“, – pasakoja pašnekovas.

Svarbiausia, kad hibridiniai sprendimai leidžia nerizikuojant nei saugumu, nei investicijomis, išbandyti daug debesijos aplikacijų ir naujų funkcionalumų. „Rekomenduočiau orientuotis į vienai veiklos sričiai skirtus „vertikalius“ sprendimus ir galimybes integruoti juos su aplinkiniais sprendimais“, – pabrėžia A. Liutvinas.

Kadangi didelę reikšmę turi tinkamų sprendimų atrankos greitis, debesijos aplikacijos tampa dar patrauklesnės. „Išsirenki sprendimą, įdiegti jį per dvi dienas, o po mėnesio jau gali įvertinti naudą. Jeigu rezultatai blogesni nei tikėjaisi, sprendimo atsisakai neprarasdamas nei pinigų, nei laiko. Tačiau tai lengviausia viso proceso dalis. Kur kas sunkiau sukurti sąlygas debesijos aplikacijų naudojimui, nes tam reikia išsamios dabartinės IT architektūros analizės“, – komentuoja pašnekovas.

Technologinė bazė – itin svarbi

Visų eksperimentų bazė – technologinė infrastruktūra, įgalinanti bet kurių debesijos aplikacijų naudojimą. Tačiau reta organizacija turi inovacijoms draugišką infrastruktūrą. Tarp dažniausiai pasitaikančių kliūčių laisvam debesijos aplikacijų naudojimui – esamos sistemos. „Apauginti“ senas sistemas naujais funkcionalumais nėra paprasta. Dažnai paaiškėja, kad tam reikia didžiąją dalį dabartinių funkcionalumų perdaryti, kitos dalies – iš viso atsisakyti. Būtent todėl IT strategija turėtų būti orientuota į didžiausią poreikį eksperimentuoti turinčias veiklos sritis, o IT sistemų kūrimas grindžiamas standartizuotais veiklos įvykiais.

„To nauda akivaizdi – informacinėms sistemoms apsikeičiant ne duomenimis, o standartizuotais veiklos įvykiais, t. y. gaunant pranešimus „įvyko pardavimas“, „produktas paruoštas“, „paslauga suteikta“ ir t. t., sukuriama galimybė į procesą gretai ir lanksčiai „įjungti“ arba išimti debesų kompiuterijos sistemas. Beje, sistemas, kurios siunčia standartizuotus veiklos įvykius, lengviau keisti, nei kurti vis naujas integracijas“, – paaiškina pašnekovas, pridurdamas, kad taip keičiant sistemas sukuriamas tikrasis IT lankstumas ir efektyvumas.

Nepamiršti saugumo reikalavimų

Kita gana dažna kliūtis eksperimentams – saugumo reikalavimai, kuriuos turi atitikti veikos sritis, norinti naujovių ir eksperimentų.

„Erdvė eksperimentams, deja, yra apibrėžiama ne tik realaus poreikio, bet ir saugumo. Bent jau pradiniams eksperimentams ir ieškojimams nepatarčiau rinktis jautrių sričių, kuriose saugoma daug duomenų arba šiuo metu įgyvendinami dideli projektai“, – vardija „Blue Bridge Code“ direktorius.

Kada bandyti kitą sprendimą?

Sėkmingai pasiruošus eksperimentams ir išbandžius pirmąjį naują sprendimą gali kilti didelė pagunda ieškojimus nutraukti. „Kadangi sklandžiai veikiantys hibridiniai sprendimai jau savaime yra didelis pasiekimas, svarbu nepamiršti, kad negalima sustoti, kol nerasite beveik idealaus sprendimo. Jeigu paruošėte infrastruktūrą naujovėms, turite maksimaliai tai išnaudoti“, – pasakoja A. Liutvinas.

Apsispręsti, koks sprendimas – tinkamiausias, gali padėti rodikliai ir veikos tikslai. „Svarbiausia sužinoti kelis dalykus: ar naujovės iš tikrųjų patrauklios darbuotojams ir ar jie jas naudoja, bei kokią realią naudą šis sprendimas atneša. Svarbu, kad tai būtų įvertinta sąžiningai. Todėl prieš kiekvieną eksperimentą turi būti aiškiai apibrėžti tikslai, jų rodikliai ir numatomas laikotarpis, per kurį tikimasi pasiekti naudos“, – pabrėžia pašnekovas.

Tuo atveju, jeigu rezultatai – nuviliantys, telieka dar kartą pradėti visą šį procesą nuo pradžių ir vėl naudotis laisve, kurią suteikia debesijos sprendimai.