Rašydamas straipsnį apie Backup 3 2 1 pagalvojau, jog dažnai net ir IT profesionalai sumaišo dvi sąvokas: Disaster Recovery (lietuviškai turbūt geriausiai versti į „Avarinis atstatymas“) ir Offsite Backup (liet. nutolusi rezervinė kopija). Jei šias sąvokas supainiojame kalbėdami apie mažus nesudėtingų duomenų kiekius – dar nieko tokio, bet kai kalbame apie didelius kiekius duomenų ir sudėtingas IT sistemas – skirtumas tampa esminiu ir sąvokų painiojimas gali tapti didelio nesusipratimo priežastimi…
Nutolusi rezervinė kopija
Šis sprendimas apima TIK rezervinių duomenų kopijų saugojimą nutolusioje lokacijoje. Šiuo atveju nekalbame apie reikalavimus, kaip greitai gali būti atstatyti rezervinėje kopijoje saugomi duomenys ar informacinių sistemų veikla. Paprastai tariant, duomenys saugūs, tačiau apie galimybę juos atstatyti taip, kad galėtume vėl naudotis – nekalbame visai arba tik teoriniu lygmeniu (įsivaizduokite, jog Jūsų duomenų centras per potvynį užliejamas ir visiškai sugadinami serveriai – į kur tokiu atveju atstatysite nutolusioje lokacijoje saugomus duomenis?).
Avarinis atstatymas
Kai kalbame apie avarinį duomenų atstatymą, galvoje turime ne tik kažkur saugiai laikomus duomenis, bet ir galimybę per tam tikrą laiką juos atstatyti taip, kad jais būtų galima naudotis. T. y. veiktų ir avarijos metu „nulūžusios“ sistemos, reikalingos duomenų valdymui.
Keturi pagrindiniai Avarinio atstatymo sprendimo ypatumai (kitaip tariant, skirtumai nuo rezervinės kopijos):
- IT sistemoms ir serveriams iškelti RTO (Recovery time objective) ir RPO (Recovery point objective) laikai, t. y. turite organizacijos mastu įvertinti kiek laiko viena ar kita sistema gali neveikti (RTO) ir kiek duomenų galite leisti prarasti (RPO).
- Taip pat būtina parengti avarinio IT atstatymo planą, kuriame turėtų būti aprašyta informacinių sistemų atstatymo eiga, pagrindiniai atsakingi asmenys bei atsakomybių ribos.
- Tam, kad avarinio atstatymo sprendimas veiktų, jį būtina reguliariai testuoti.
- Dažniausiai diegiant rezervinių kopijų saugojimo sprendimą apie tinklo sprendimus daug galvoti nereikia, nes tikslas tik rezervines kopijas perkelti į nutolusią lokaciją. Diegiant avarinio atstatymo sprendimą tinklų dalis yra labai svarbi, nes reikia, kad avarinis atstatymas veiktų net tada, kai pagrindiniame duomenų centre įvykus gedimui taip pat nebeveikia ir kompiuterinis tinklas.
Norėdami apsispręsti, kuris sprendimas Jūsų atveju būtų tinkamas, turite aiškiai žinoti, kokių rezultatų siekiate. Apsispręsti gali būti lengviau atsakius į šiuos klausimus:
- Ar ketinama saugoti esminius organizacijos gyvavimui (veiklos tęstinumui) duomenis, ar tik archyvinę medžiagą?
- Kokios duomenų valdymo sistemos turi veikti, kad rezervinėje kopijoje saugomus duomenis būtų galima naudoti?
- Kiek laiko organizacija gali tęsti veiklą negalėdama pasiekti duomenų (t. y. per kiek laiko duomenys turi būti atstatyti)?
- Kiek duomenų organizacija gali prarasti, kad nebūtų esminės įtakos pagrindinei veiklai?
Taip pat dar reikėtų paminėti, kad kuo trumpiau įvertinate RTO laiką, ir kuo mažesnis RPO duomenų kiekis, tuo avarinio atstatymo sprendimas yra brangesnis. Būkite atsargūs nes kainos skirtumas gali augti geometrine progresija…
Esu matęs tokių paradoksalių situacijų, kai klientų duomenys išties visiškai saugūs nutolusioje lokacijoje, bet esant poreikiui – nepasiekiami. Tad jei turite puikų offsite backup sprendimą, nepamirškite pasitikslinti, kokios Jūsų galimybės tuos duomenis atstatyti.
AUTORIUS
Mindaugas Maraulas – UAB „Blue Bridge“ IT paslaugų vadybininkas
