Metams artėjant prie pabaigos, „Blue Bridge“ komanda dalijasi savo įžvalgomis apie įtakingiausias šių metų technologijas bei sprendimus kibernetinio saugumo, debesų kompiuterijos, IT infrastruktūros ir IT paslaugų srityse.
Debesų kompiuterija: pasauliniai žaidėjai Lietuvoje ir DevOps „receptų“ paieškos
2019 m. vis daugiau Lietuvos startuolių ir privačių įmonių nusprendė pradėti naudoti viešųjų debesų tiekėjų, tokių kaip Amazon Web Services (AWS) ir „Google Cloud“, paslaugas. Tai atnešė realistiškesnį šių paslaugų suvokimą ir didesnį jų pritaikymo DevOps (angl. Development & Operations) reikmėms kompetencijų poreikį, pastebi „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus IT architektas dr. Arūnas Šaltis.
„Įmonės, dirbančios su inovacijomis, pastaraisiais metais drąsiau žengė į viešąjį debesį. Pavyzdžiui, tarp mūsų klientų pastebime AWS populiarumą, kurį pirmiausia galima sieti su šio tiekėjo didele integruotų ir specializuotų paslaugų pasiūla“, – sako „Blue Bridge“ IT architektas ir pastebi, kad įsibėgėjant persikėlimui į viešąjį debesį, ryškėja ir tam tikrų iššūkių kontūrai.
„Pirma, aiškėja, kad daugeliu atvejų neužtenka tik įsigyti debesijos paslaugas. Reikia atlikti ir „namų darbus“, iš kurių pirmutinis – debesų paslaugoms pritaikytos IT architektūros, kuri atspindėtų pasirinktas naudoti tiekėjo paslaugas, sukūrimas“, – komentuoja A. Šaltis.
„Antra, kadangi naudojimąsi didžiųjų „debesų“ tiekėjų paslaugomis vis dažniau lemia aplikacijų kūrėjų poreikiai, labai svarbi tampa jau paruošta IT infrastruktūra. Programuotojai ir aplikacijų vystytojai nebenori spręsti jokių IT infrastruktūros klausimų. Jiems tiesiog reikia aplinkos, kurioje veikia į konteinerį „įvilktas“ kodas. Bet tam, kad sukurtum tokią aplinką ir apskritai modernizuotum CI/CD procesą (angl. Continuous Integration & Continuous Delivery/Deployment), kuris automatizuoja kelių programuotojų kuriamo programinio kodo apjungimą, testavimą ir diegimą, reikia retų – DevOps – kompetencijų. Kol kas šių specialistų Lietuvoje labai nedaug. Ateityje, vis didesniam įmonių skaičiui pajudant, pavyzdžiui, „serverless“ kryptimi, kuri reiškia, kad IT infrastruktūra turi tapti vis „nepastebimesne“, tai gali tapti iššūkiu. Tai taip pat reiškia, kad vis daugiau įmonių, net ir turinčių dideles IT specialistų pajėgas, gali kreiptis pagalbos į IT tiekėjus, turinčius reikiamą patirtį šioje srityje“, – apibendrina IT architektas.
IT paslaugos: AIOps ir automatizacija
2019-ieji, ko gero, pirmieji metai, kai galima drąsiau kalbėti apie „įdarbintą“ dirbtinį intelektą. „Iš tiesiog madingo žodžių derinio šiemet dirbtinis intelektas, kartu su automatizacija, tampa realybe daugelyje IT sričių, o labiausiai IT paslaugas teikiančiose įmonėse“, – sako „Blue Bridge“ paslaugų teikimo direktorius Edvinas Mačiulis.
Nuo 2015 m. dirbtinio intelekto pritaikymas paaugo 270 proc., pastebi „Gartner“ analitikai, kuriuos papildo „Deloitte“ statistika, rodanti, kad net 24 proc. visų šiuo metu įgyvendinamų automatizacijos projektų susiję su dirbtiniu intelektu ir robotizacija. Tačiau jeigu ilgą laiką ir dirbtinis intelektas, ir automatizacija buvo pirmiausia siejami su gamybinių rutininių darbų eliminavimu, dabar aktyviai diskutuojama apie vertę, kurios šios technologijos gali atnešti IT paslaugų sričiai.
„Kaip vieną svarbiausių šių metų tendencijų galima išskirti AIOps (angl. artificial intelligence for IT operations, liet. dirbtinis intelektas IT operacijoms) įrankių ir sprendimų populiarėjimą. Tokie įrankiai dažniausiai naudojami IT infrastruktūros monitoringui, programinės įrangos stebėjimui, taip pat vis dažniau – kasdienių priežiūros operacijų automatizacijai, prognozavimui ir IT trikdžių priežasties nustatymui“, – pasakoja E. Mačiulis.
Tarptautinė AIOps platformų kūrėja „OpsRamp“ apklausė 200 IT vadovų, iš kurių net 87 proc. teigė, kad jau mato vertę, kurią atneša AIOps įrankiai. „Žinoma, tai gana optimistiškos statistikos pavyzdys, nes ši sritis susiduria su iššūkiais būdingais ir dirbtinio intelekto, ir IT sričiai, t. y. ir teorinėmis problemomis, tokiomis kaip patikimų duomenų šaltinių užtikrinimas dirbtiniam intelektui, ir praktiniais iššūkiais, tokiais kaip AIOps kompetencijų trūkumas darbo rinkoje“, – pastebi „Blue Bridge“ paslaugų teikimo direktorius ir atkreipia dėmesį, kad vis daugiau dirbtinio intelekto ir automatizacijos iniciatyvų pasiekia ir Lietuvos įmones: „IT rinka ne išimtis, šiemet mes taip pat pradėjome dirbti prie dirbtinio intelekto pritaikymo IT paslaugų srityje.“
IT infrastruktūra: atrasti tapatybės valdymo sprendimai
Tapatybės valdymo ir administravimo (angl. Identity Access and Management, IAM) sprendimų populiarėjimas tarp daug darbuotojų ir sistemų turinčių organizacijų, yra viena įdomiausių 2019-ųjų tendencijų, kurią pastebi Algirdas Lunys, „Blue Bridge“ Infrastruktūros valdymo sprendimų skyriaus vadovas.
Jei JAV ir Vakarų Europoje šie sprendimai negali būti vadinami naujiena, Lietuvoje situacija kiek kitokia, teigia A. Lunys: „Vis daugiau ir viešojo, ir privataus sektoriaus organizacijų tik dabar atranda saugesnį bei patogesnį naudotojų administravimą skirtingose sistemose.“
Šią tendenciją pašnekovas sieja su didėjančiu susirūpinimu duomenų saugumu, nes IAM sprendimai suteikia galimybę automatizuotai kontroliuoti naudotojų prieigas ir teises. „Nuo teisių prisijungti prie sistemų bei rolių suteikimo naujam darbuotojui ir iki informacijos apie tai, kokias teises naudotojas turi ir kada, kur ir į kokias sistemas buvo prisijungęs – IAM sprendimai palengvina paskyrų administravimą, leidžia sumažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę ir užtikrina geresnę duomenų apsaugą“, – komentuoja A. Lunys ir atkreipia dėmesį, kad šie sprendimai taip pat supaprastina naudotojų teisių kontrolę, leidžia sutikrinti asmeninę informaciją arba vadinamus atributus skirtingose sistemose ir lengvai pašalinti iš sistemų nebeegzistuojantį naudotoją.
Šiuo metu IAM sprendimų rinka labai aktyvi – juos kuria ir didieji programinės įrangos gamintojai, tokie kaip „Oracle“ bei „Microsoft“, ir atvirojo kodo produktų gamintojai. „Tačiau svarbu paminėti, kad IAM nėra vienintelis būdas užtikrinti automatizuotą naudotojų paskyrų valdymą – tam galima naudoti „skriptus“ ir tik pajutus, kad jų nebepakanka, pagalvoti apie IAM įsigijimą“, – akcentuoja „Blue Bridge“ atstovas.
Kibernetinis saugumas: SD-WAN technologija įgauna pagreitį
Pasaulinėje IT rinkoje šiemet vis garsiau kalbėta apie augantį Programine įranga apibrėžto plačiajuosčio (WAN) tinklo (angl. Software defined wide-area networking (SD-WAN)) populiarumą. Kai kurie apžvalgininkai net lygino šios naujos tinklo konstravimo ir valdymo technologijos įtaką ir žadamus pokyčius susijusius su debesų kompiuterija. Susidomėjimas SD-WAN, nors mažesniu mastu, pastebimas ir Lietuvoje, sako „Blue Bridge“ tinklų ir saugumo sprendimų vadybininkas Aivaras Teleiša.
SD-WAN galima apibrėžti kaip virtualią WAN architektūrą, kuri leidžia įmonėms atsisakyti brangaus MPLS ryšio ir panaudoti tradicinį internetą ir mobilųjį ryšį užtikrinant didesnį tinklo pralaidumą ir saugesnį naudotojų prisijungimą prie aplikacijų.
„SD-WAN pakeičia tradicinį tinklų maršrutizavimą, leisdamas pereiti prie ryšio kelio pasirinkimo priklausomai nuo aplikacijos. Tokiu būdu supaprastinamas tinklo infrastruktūros valdymas, išlaikomi aukšti aplikacijų pasiekiamumo parametrai bei padidinama duomenų pristatymo kokybė. Galutiniai naudotojai jaučia SD-WAN naudą per geresnį aplikacijų pasiekiamumą, o įmonės – galėdamos naudotis pigesniu interneto ryšiu ir galimybe rinktis iš kelių interneto tiekėjų, priklausomai nuo to, kas tuo metu siūlo geresnį kainos ir kokybės santykį“, – sako A. Teleiša.
Kartu su lankstumo galimybe, SD-WAN populiarumą lemia ir tai, kad į jį galima integruoti kibernetinio saugumo sprendimus ir sukurti papildomą ugniasienių apsaugos sluoksnį. „Vienintelis SD-WAN iššūkis yra šios technologijos naujumas, kuris lemia bendrų standartų nebuvimą ir skirtingą gamintojų požiūrį į šią technologiją“, – pastebi pašnekovas.
Ieškote aukštos kompetencijos IT partnerio? Parašykite mums!
