Atėję naujieji metai atneša ne tik naujus tikslus, pokyčius ar idėjas, tačiau ir kelia aktualias diskusijas apie ateitį. IT sektorius čia anaiptol ne išimtis.
Kaip ir pastaraisiais metais, galime pastebėti, kad vis aktualesniu tampa kibernetinis bei duomenų saugumas, taip pat ieškoma būdų, kaip efektyviau valdyti duomenis. Na, o dirbtinis intelektas (DI) tampa ne tik populiariu raktiniu žodžiu, bet ir technologija, pritaikoma vis daugiau ir daugiau IT ir veiklos valdymo sričių.
Blue Bridge Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Aivaras Teleiša ir Saugumo operacijų centro (SOC) vadovas Povilas Kaminskas aptarė IT pasaulio tendencijas ir aktualijas, apie kurias šiais metais turėtume girdėti daugiausiai.
1. DI taps kertiniu įrankiu informacijos saugumo srityje
Informacijos saugumo sritį nesunku palyginti su mūšio lauku: kol tiek organizacijos, tiek pavieniai žmonės ieško efektyvių bei ilgalaikių būdų apsisaugoti nuo įsilaužėlių keliamų grėsmių, šie taip pat nesnaudžia: įsilaužimo metodai tampa vis subtilesni, sunkiau pastebimi ir efektyvesni.
Šįkart visų pusių akys krypsta į DI panaudojimą: ne veltui jau 2025-aisiais ši technologija ir jos panaudojimo būdai sudarys net 40% visų IT veiklų. O informacijos saugumo temai neblėstant jau kelis metus, saugesnis skaitmeninis pasaulis ir DI rolė jame tampa itin karštu diskusijos objektu. Taigi, ką turėtume stebėti šiais metais?
Tarp galimų įsilaužėlių metodų, kuriuos tobulinti padės būtent DI – paslaugos atmetimas (DoS), socialinė inžinerija, tobulesni kompiuteriniai virusai, tapatybės pasisavinimas bei dar daugiau. Tačiau tuo pačiu DI tobulėjimas taps ir vertingu įrankiu kuriant patikimesnę apsaugos sistemą, pavyzdžiui, atpažįstant naujai sukurtus virusus ir botus, kategorizuojant duomenis, analizuojant tapatybes. Štai kibernetinio saugumo milžinė „SentinelOne” jau pristatė „Purple AI”, įrankį, padėsiantį identifikuoti, analizuoti ir apsisaugoti nuo galimų skaitmeninių pavojų.
2. „Edge computing” didins duomenų valdymo efektyvumą
Efektyvus duomenų valdymas tampa prioritetu vystant naujas technologijas, „Edge computing” tampa viena pagrindinių temų, kurias turėtume įsiminti šiais metais.
Kuo tai taps naudinga duomenų valdymo srityje tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu? Išnaudojant duomenis kuo arčiau vietos, kurioje jie buvo sukurti, bus užtikrintas mažesnis delsimo laikas sprendimo priemimui ir tuo pačiu padidintas efektyvumas dėl galimybės priartėti prie realaus laiko duomenų analizės bei reagavimo. O tai padės progresuoti daugybei procesų bei technologijų.
Vienas ryškiausių tokių technologijos panaudojimo pavyzdžių – 5G tinklo tobulinimas. Čia „Edge computing” pasitarnaus skleidžiant FWA (angl. Fixed Wireless Access). Šios funkcijos dėka telekomunikacijų operatoriai galės praplėsti ryšio linijas į mažiau interneto pasiekiamas vietas, kaip, pavyzdžiui, nuošalūs kaimai, miškingos vietovės ir t.t.
Atvira 5G infrastruktūra, paremta debesų kompiuterijos principu, taip pat gali tapti verta dėmesio tendencija. Pavyzdžiui, šioje sferoje veikiantis prancūzų startuolis Rapid.Space siūlo vos 8 ryšio paslaugas, sėkmingai pakeisiančias 20 kartų didesnį jų kiekį. Ši optimizacija ne tik pagreitins procesus, tačiau ir gerokai sumažins esamus kaštus, todėl panašaus tipo paslaugos gali tapti ryškia 2024-ųjų tendencija bei sėkmės istorija.
3. Debesų kompiuterija taps dar svarbesnė ir patikimesnė
Jau šiek tiek aptarta duomenų bei informacijos sauga tikrai nesirems tik vienu potencialiu sprendimu, siekiant užtikrinti maksimalų patikimumą bei efektyvumą. Dar viena aktuali 2024-siems technologija – debesų kompiuterija ir jos teikiami sprendimai.
Jei šifruojami duomenys (angl. data encryption) jau yra tapę gerąja praktika daugelyje organizacijų, šiemet debesų kompiuterijos funkcionalumas gali pakilti į dar aukštesnį lygį. Vienas tokių pavyzdžių būtų dedikuoto serverio nereikalaujanti kompiuterija (angl. serverless computing), kurios efektyvumą, mažus kaštus bei architektūrą jau spėjo įvertinti industrijos specialistai.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į blockchain bei debesų kompiuterijos integraciją. Statista teigimu, net 64% respondentų įvardina duomenų nutekinimo riziką kaip pagrindinį pavojų besinaudojant debesų serveriais. Būtent efektyvus blockchain naudojimas prideda papildomą sluoksnį patikimai saugant duomenis ir gali tapti vienu pagrindinių faktorių tobulinant debesų kompiuteriją netolimoje ateityje.
4. DI kaip paslauga: į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Atsirandant vis daugiau sričių, kuriose DI palengvina bei optimizuoja darbo krūvius, pastebimas ir poreikis integruoti šią technologiją į veiklos procesus. Kadangi pilnos DI skirtos infrastruktūros kūrimas įmonės viduje gali pareikalauti didelių sąnaudų, į pagalbą ateina DI kaip paslauga (angl. AI as a Service).
Būtent trečiųjų šalių tiekėjų bendradarbiavimas su įmonėmis leis greitai, efektyviai ir saugiai adaptuoti su DI susijusius procesus ir užtikrinti sklandų jų veikimą. O pritaikymas čia tampa itin platus: jau minėta kova su kenksmingomis programomis ar phishing’u, debesų kompiuterijos funkcionalumo plėtra su machine learning (pavyzdžiui, „Microsoft Azure AI” ar „Google Cloud AI”), „Open AI” siūlomas kalbos modeliavimo įrankis ir dar daugiau.
5. Konteinerizacijos plėtra ir pritaikymas
Dar 2020-aisiais atliktos Statista apklausos duomenimis, net 89% apklaustų įmonių sutiko, kad konteinerizacija taps svarbiu strateginiu įrankiu ateities darbe. Na, o COVID-19 pandemija, perkėlusi didžiąją dalį darbo jėgos dirbti nuotoliu, šį teiginį tik sustiprino. Konteinerizacijos esmė – efektyviai talpinti bei tobulinti įvairias aplikacijas virtualioje erdvėje užtikrinant aplikacijų veikimo nepertraukiamumą ir jų palaikymo efektyvumą.
Kadangi tai vis dar tebėra pakankamai jauna technologija, pagrindinis šių metų fokusas kryps į pačių konteinerizacijos įrankių efektyvumo ar greičio tobulinimą, saugumą, vartotojo patirtį. Šiems vartotojų poreikiams (na, ir pačios technologijos sėkmės garantui) įgyvendinti bus pasitelkiamos jau minėtos technologijos: DI, debesų kompiuterija, „Edge computing” ir t.t.
Išvada?
IT pasaulis anaiptol nestoja ir matome vis apčiuopiamesnį raktinių žodžių pritaikymą realiose darbinio bei asmeninio skaitmeninio vartojimo situacijose. Tiesa, be galimybių technologinis progresas neša ir didžiulę atsakomybę. Todėl svarbu nepamiršti ne tik įgūdžių, įgytų besimokant universitetuose ar naudojantis naujomis programomis, bet ir mokėti atpažinti potencialias rizikas, užtikrinti saugų bei sklandų darbą, elgtis lanksčiai.
