Verslui

Lūkesčiai, iššūkiai ir nauda perkeliant dalį veiklos į „debesį“

Podcast’ai Spotify platformoje

Verslą ir valstybines institucijas susimąstyti bent apie dalinį persikėlimą į debesį priverčia panašios priežastys: IT krizės ir jų rizika bei ekonominė nauda. Tačiau pasirinkti patikimą tiekėją – ne visuomet lengva užduotis. Visi besinaudojantieji debesijos paslaugomis pastebi, kad tiekėjų atrankai reikia skirti nemažai dėmesio ir atrankos procese labai padeda kruopšti specifikacija bei išsamesnė pažintis su rinka. Galiausiai, ekonominis debesų naudingumas – daug sudėtingiau apskaičiuojamas, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Visus šiuos debesijos naudojimo niuansus apimančią patirtį sutiko atskleisti keturi „Blue Bridge“ klientai bendroje diskusijoje apie debesijos paslaugų iššūkius ir naudą „Bridge to Cloud Summit 2017“ konferencijos metu.

Diskusijoje, kurią moderavo „Blue Bridge“ verslo plėtros direktorius Aldas Glemža, savo patirtį ir nuomonę apie persikėlimą į debesį pasakojo „MG Baltic“ IT ir pirkimų direktorius Marijus Strončikas, Centrinės projektų valdymo agentūros technologijų skyriaus viršininkas Andžej Trachimovič, „DOJUS“ įmonių grupės IT vadovė Jolita Mackienė ir „Teamgate“ direktorius Marijus Andrijauskas.

Kas paskatino įsigyti debesijos paslaugas?

Aldas Glemža: Norėčiau padėkoti visiems, kas sutiko dalyvauti diskusijoje ir pasidalyti savo patirtimi. Nuostabu, kai žmonės atvirai papasakoja, kokius vandenis ir ugnis yra perėję. Tad norėčiau pradėti nuo klausimo, kokia apimtimi jūs esate perėję į debesis?

Marijus Strončikas: Turime apie 1300 darbo vietų ir naudojamės įvairiais debesimis – ir privačiu, ir viešuoju. O iš pradžių buvo tiesiog tai, ką vadinome serverine. Vėliau atsirado privatus debesis, o pakankamai neseniai – ir public cloud (liet. viešasis debesis) bei „Microsoft Office 365“ paslaugos. Lietuvos mastu tapome nemažu klientu. Kalbant apie dabartinį migracijos procesą, galiu pasakyti, kad į debesį migruoja visos mūsų įmonės visose šalyse, kuriose dirbame.

Jolita Mackienė: Mūsų įmonių grupėje daugiau nei 300 darbo vietų, kurios yra mobilios dėl darbo specifikos. Maždaug 90 proc. mūsų sistemų saugomos išoriniame duomenų centre. Vykdome migraciją ir į „Microsoft Office 365“, bandome geriau susipažinti su viešuoju debesimi.

Andžej Trachimovič: Mūsų organizacijos dydis panašus – turime daugiau nei 300 darbo vietų. Šiuo metu pasikliaujame hibridiniu modeliu – naudojame savo privatų debesį ir išorinį duomenų centrą. Štai tokia įdomi sąjunga. Dalis infrastruktūros, beje, yra išoriniame duomenų centre.  Šiuo metu taip pat pradedame migraciją į „Microsoft Office 365“. Debesijos paslaugomis susidomėjome po tam tikros duomenų krizės organizacijoje. Kalbant konkrečiau, susidūrėme su duomenų praradimu. Supratome, kad būtinas geras rezervinio kopijavimo sprendimas ir pasirinkome rezervinį kopijavimą į debesį. Antroji svarbi priežastis buvo IT infrastruktūros optimizacijos poreikis. Šiuo metu visas naujas sistemas keliame į debesį ir vidinę infrastruktūrą nebeinvestuojame.

Marijus Andrijauskas: Dideliu darbo vietų skaičiumi nepasigirsiu, tačiau kasdien tūkstančiai mūsų produkto naudotojų dirba internetu. Ilgą laiką naudojome tik „Blue Bridge“ duomenų centro paslaugas, o prieš dvejus metus pradėjome siūlyti savo paslaugas ir JAV, todėl dabar mūsų sprendimai Europos klientams yra palaikomi iš „Blue Bridge“ duomenų centro, o naudotojai iš JAV, Pietų Amerikos ir Azijos – iš duomenų centrų kituose žemynuose. Iš esmės esame jau „gimę“ debesyje, tad visos mūsų sistemos visada dirbo tik iš ten.

Aldas Glemža: Kaip jau pastebėta, pereiti į debesį gali paskatinti ir krizė, ir ekonominiai skaičiavimai. Kas dar paskatina naudotis debesijos paslaugomis? Galbūt tiesiog noras atrodyti moderniai ir mada?

Jolita Mackienė: Sprendimas persikelti į debesis buvo labai racionalus. Turėjome savo lokalų duomenų centrą, kurį reikėjo atnaujinti. Tuo pat metu įmonė plėtėsi, verslo poreikiai augo, o tai reiškė, kad ir patį duomenų centrą reikia ne tik atnaujinti, bet ir išplėsti. Kilo klausimas, kas apsimoka labiau – nuosavo duomenų centro modernizacija, nuosavų serverių laikymas išoriniame duomenų centre ar persikėlimas į debesį. Kadangi mums reikėjo lankstumo ir norėjome sumažinti savo IT specialistų darbo krūvius, pasirinkome paskutinį variantą – debesis. Tai leido sumažinti IT priežiūros apimtis, lanksčiai pirkti resursus. Taip pat pamatėme, kad mums verta pirkti ne tik infrastruktūros, bet ir operacinių sistemų priežiūros paslaugas.

Marijus Strončikas: Jovitos įvardytos priežastys panašios į mūsų. Pridurčiau nebent tai, kad savo serverių niekada neturėsi tiek, kiek reikia. Visada bus tik arba per mažai, arba per daug. Nuolat turėsi pirkti ateičiai, kurios neįmanoma nuspėti. Tiek, kiek reikia, įmanoma turėti tik debesyje. Nuoširdžiai kalbant, aš džiaugiuosi, kad mes išvis galime pamiršti serverių temą. Infrastruktūra, visa ta „geležis“ – jau nebe mūsų rūpestis, galima ramiai praleisti jai skirtas konferencijas. Apskritai, aš nelabai tikiu, kad koks nors individualus verslo atvejis bylotų nuosavos infrastruktūros naudai. Jeigu jis teisingai suskaičiuotas. Juk turint nuosavą infrastruktūrą, reikia suskaičiuoti, kiek jums kainuos duomenų atstatymas, jeigu įvyks kokia nors nelaimė. Dar – saugumo sprendimai, nes mes visi žinome – nuolat vyksta įsilaužimai ir jų tik daugėja. Visa tai turint omeny, galiu lažintis, kad po dviejų metų persikėlimo į debesis mastai išaugs dvigubai. Jau matau šitą tendenciją savo aplinkoje, bendraudamas su kitais IT vadovais. Kai kurie iš jų dar prieš dvejus metus tvirtino, kad jiems nieko netrūksta, jie viską daro viduje ir yra tuo labai patenkinti. O dabar jau teiraujasi, kokia kieno patirtis persikeliant į debesis.

Kaip išsirinkti tinkamiausią tiekėją?

Aldas Glemža: Bet kokiam verslui IT turi kritinę reikšmę, didžiulę įtaką visiems veiklos procesams. Pradėjus dirbti su tiekėju, dalis atsakomybės už IT veiklą gula ant tiekėjo pečių, jis tampa labai svarbus. Taigi – kaip jūs išsirinkote tinkamiausią IT tiekėją?

Andžej Trachimovič: Kadangi esu vienintelis valstybinės institucijos atstovas šioje diskusijoje, mano atveju viskas buvo gana paprasta – tiekėjo atranka vyko per konkursą, pagal viešųjų pirkimų įstatymą. Tačiau, žinoma, tiekėjo paslaugų įsigijimas nėra tiesiog pirkimas. Pavyzdžiui, mums ypatingai buvo svarbus saugumo klausimas, nes dirbame su jautriais duomenimis. Todėl labai domėjomės duomenų centrų saugumu, bandėme suprasti, ką perkame. Svarbu turėti tam tikrus kriterijus ir rodiklius bei jais vadovautis. Vienas iš mums svarbių rodiklių buvo reakcijos į incidentus laikas. Pavyzdžiui, viduje incidentą galėjome išspręsti per 2 valandas, todėl rinkomės tiekėją, kuris gali tai padaryti per trumpesnį laiką. Taigi, galiu įvardyti kelis tiekėjo pasirinkimo žingsnius. Pirmiausia reikia susipažinti su šia rinka, antra – įsivardyti kriterijus ir kruopščiai surašyti specifikaciją, kad neįsigytumėte katės maiše. Ir trečia – bijau, kad tiekėjams tai nepatiks – reikia numatyti baudas. Už kiekvieną netinkamą kritinio incidento išsprendimą, už paslaugų nepertraukiamumo pažeidimą ir t. t. Žinote, galiu pasakyti iš patirties, kad tai labai efektyvu. Marijus man sufleruoja, kad baudai pavadinti yra gražesnis žodis – „kompensacija“.  Tai štai, reikia numatyti kompensacijas.

Jolita Mackienė: Renkantis tiekėją, mums buvo svarbiausias pasitikėjimo kriterijus. Apskritai, šis psichologinis aspektas labai reikšmingas. Juk duomenys, anksčiau buvę tavo rankose, iškeliauja į kitas – tiekėjo, rankas. Su tuo gali būti sunku susitaikyti. Todėl kaina tikrai neturėtų būti pagrindinis kriterijus. Aišku, ji svarbi, bet ne svarbiausia. Svarbiausia – ar tu pasitiki tuo tiekėju, ar tiki, kad jis suvaldys rizikas, susijusias su duomenimis?

Marijus Strončikas: Man atrodo, svarbiausia padaryti tikrą, rimtą konkursą. Į savo konkursą pakvietėme daug įvairių tiekėjų, galima sakyti – visus: ir tuos, kurie gali įgyvendinti didelį projektą, ir tuos, kurie negali, bet labai norėtų. Taip mes susipažinome ir įvertinome daugybę tiekėjų ir iš Lietuvos, ir iš tarptautinės rinktos. Galiu drąsiai teigti, kad rinktis buvo iš ko.

Kokią finansinę naudą atneša debesijos paslaugos?

Aldas Glemža: Kiekvienas jaučia debesijos naudą labai individualiai, tačiau norėčiau pasiteirauti, ką pavyko pasiekti pradėjus naudoti debesijos paslaugas?

Andžej Trachimovič: Pas mus nebeliko dviejų IT administratorių, tačiau kitų savo IT specialistų neatsisakėme, nors tokių planų buvo kompleksiškai mažinant ir optimizuojant IT ūkį. Aš pats, kaip IT vadovas, pastebėjau, kad yra rizika atsipalaiduoti – anksčiau tekdavo galvoti apie daugybę klausimų, o dabar žinau, kad apie viską pagalvos tiekėjas. Mano darbas tikrai palengvėjo. Gal šitoje vietoje ir sustokime. Vis dėlto, per daug atsipalaiduoti nereikėtų.

Marijus Strončikas: Pas mus įvyko tikrai dideli pokyčiai. Darbuotojų skaičius sumažėjo drastiškai. Vienu metu, kai virtualizavome 50 fizinių serverių, iš 35 žmonių IT komandos liko 2 darbuotojai – visus kitus perleidome tiekėjui, kad jie toliau galėtų prižiūrėti mūsų infrastruktūrą. Taip pat, kaip minėjau, dingo didžioji dalis temų, kurios anksčiau buvo labai svarbios. Pavyzdžiui, IT personalo išsaugojimas, jų algų klausimai ir t. t. Visa tai dabar – tiekėjo galvos skausmas, mes apie tai išvis nebegalvojame.

Jolita Mackienė: Aš nesutikčiau, kad galvos skausmo visiškai nebelieka. Kaip IT vadovas, turi atlikti tas pačias užduotis, tik svetimomis rankomis. Labai svarbu suderinti savo ir tiekėjo darbo procesus. Reikia sekti, kad ši integracija būtų sklandi.

Klausimas iš salės: Mano klausimas labai paprastas –  kiek pavyko sutaupyti nuo tada, kai persikėlėte į debesis?

Marijus Strončikas: Mes sutaupėme tiek, kiek planavome. Kadangi buvo tiekėjo konkursas, kitaip ir negalėjo būti. Aišku, jeigu kalbėtume apie augimą, pasakyti tiksliau būtų sudėtinga. Tačiau augimas yra neišvengiamas, jeigu įmonė normaliai veikia, o neketina užsidaryti. Galiausiai, debesies be lietaus nebūna – kyla diskusijų dėl paslaugų apimties, t. y. kas į tas paslaugas įeina, o kas ne ir t. t. Todėl sakau: mokėjai nusipirkti debesijos paslaugas, mokėk jas ir koreguoti pagal savo poreikius.

Jolita Mackienė: Pritarčiau – perėjus į debesį, svarbu atlikti tam tikrus veiksmus, kad „neužsiaugintum kainų“. Kai kada apie tai gali perspėti ir tiekėjas, pasakyti: „Gal pasižiūrėkite, kas ten vyksta, kodėl jūsų kaina taip auga“. Bet vis dėlto, tai tavo daržas ir turi reguliuoti savo paslaugų apimtis pats.

Andžej Trachimovič: Manau, kad perkant bet kokias paslaugas ir įrangą, reikia apskaičiuoti, kiek tai kainuos per visą jos gyvavimo laikotarpį. Kai rinkomės tiekėją, aiškiai viską suskaičiavome: kiek mes sutaupysime dėl konkrečių sistemų iškėlimo, kiek kainuotų išlaikyti savo IT žmones ir t. t. Beje, kalbant apie IT personalą, svarbu įskaičiuoti ne tik atlyginimus, bet ir jo mokymus bei pan. Įdomiausia, kad skaičiuojant šitą dalį, paaiškėjo, kad debesijos paslaugos mums kainuoja šiek tiek brangiau negu savo žmonių išlaikymas. Tačiau viską nusvėrė jau minėti saugumo sprendimai. Galų gale, po dviejų metų naudojimosi debesijos paslaugomis, galiu pasakyti, kad jų kaina išėjo net šiek tiek mažesnė negu planavome. Nors, tiesa, nuo pat pradžių planavomės su rezervu – tam atvejui, jeigu reikėtų įsigyti dar ką nors papildomai. Vienu žodžiu, sakyčiau, kad ilguoju laikotarpiu debesis tikrai atsiperka.

P.S. arba Po diskusijos

Aldas Glemža: Apibendrinant nuomones ir patirtis, kurios nuskambėjo diskusijoje, galima būtų išskirti vieną aiškią tendenciją – ir verslas, ir viešasis sektorius Lietuvoje vis sparčiau atranda debesijos paslaugas, pakilimą išgyvena „Microsoft Office 365“ verslui. Diskusija labai aiškiai parodė, kad šiuo metu visus labiausiai domina praktinė debesijos paslaugų pusė.

Kalbant apie tiekėjo pasirinkimą, aiškiai pabrėžta tiekėjų konkurso, detalios specifikacijos, pradinio žinių bagažo apie duomenų centrus ir debesijos paslaugas svarba. Panašios temos vyrauja kalbant ir apie pačių debesijos paslaugų pasirinkimą, kuriame svarbų vaidmenį vaidina ir ekonominiai motyvai, ir pasitikėjimas. Manau, šis kruopštumo, paties užsakovo atsakomybės akcentavimas renkantis rodo tam tikrą IT brandą, nes klientai vis geriau supranta, kiek daug priklauso nuo jų pačių ir, manau, kad jiems tai patinka – savarankiškumo ir laisvės temos taip pat buvo svarbios.

Kalbant apie tai, ką leidžia sutaupyti debesijos paslaugos, išryškėjo individualaus verslo atvejo svarba: vieniems sutaupyti leidžia nuosavos infrastruktūros atsisakymas, kitiems – tai, kad nereikia pirkti brangių saugumo sprendimų ir t. t. Žinoma, toks atsakymas, kalbant apie ekonominę naudą, nėra pats lengviausias, tačiau jis dar kartą leidžia įsitikinti, kaip svarbu nuo pat pradžių įsivardyti tikslus, kuriuos jūsų organizacijai turi padėti pasiekti debesijos paslaugos.

debesų kompiuterija|IT tiekėjas|Office 365

Įvertink šį straipsnį

    Prenumeruokite ir gaukite žinias pirmieji

    Taip pat skaitykite

    Skaityti daugiau
    Skaityti daugiau