Šiemet paaiškėjo, kad praktinis esminių veiklos pokyčių įgyvendinimas pasitelkiant technologijas – daug keblesnis nei atrodė. Svarbiausia to priežastis – tai, kad vienas IT tiekėjas dažniausia nepajėgia prisidėti kuriant veiklai pritaikytas, nišines inovacijas, rūpintis kasdiene IT priežiūra ir dar konsultuoti kuriant ilgalaikę, su verslo pokyčiais suderintą IT strategiją. Kodėl bliūkšta viltys, kad didieji IT tiekėjai pateiks transformacinius sprendimus bei kaip vis dėlto išsirinkti IT partnerį, galintį padėti kurti unikalias paslaugas ir produktus, – svarsto „Blue Bridge Baltic“ verslo plėtros direktorius Aldas Glemža.
Kokių lūkesčių nepateisino IT tiekėjai?
Vienas paprastesnių skaitmeninės transformacijos apibrėžimų byloja, kad tai – siekis panaudoti informaciją ir pažangiausias skaitmenines technologijas naujais būdais teikiant paslaugas, produktus arba kuriant naujas galimybes klientams. Šiame procese IT tiekėjai visada buvo matomi kaip vedliai. Manyta, viskas, ko reikia sėkmei – išmokti kurti partnerystę su pasirinkta IT įmone. Tačiau paaiškėjo, kad tikrovėje įgyvendinti šį planą – sudėtinga.
Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, pirmosios pradėjusios orientuotis į skaitmeninę transformaciją, pirmiausia pajuto ir tai, kad praktinis bendradarbiavimas su IT tiekėjais ne visada lengvas. Remiantis šių metų „Everest Group“ tyrimu, net 61 proc. apklaustų JAV įmonių, siekiančių skaitmeninės transformacijos, teigia, kad nėra patenkintos savo IT tiekėjų darbu.
„Ši tendencija, ateinanti iš pažangiausios IT rinkos, svarbi ir Europai. JAV gimė pasauliniai IT paslaugų tiekėjų vardai, kurių paslaugomis naudojamasi ir Lietuvoje – tai „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“. Taigi problemos, apie kurias šiandien kalbama ten, jau rytoj bus aktualios ir čia, ypač turint omenyje, kad mūsų įmonės yra kur kas mažesnės“, – sako „Blue Bridge Baltic“ verslo plėtros direktorius.
Paslaugų yra, bet jos nepadeda inovuoti
Viena iš IT tiekėjų ir klientų santykių krizių priežasčių – neišsipildę lūkesčiai, kad globalūs rinkos žaidėjai aprūpins pasaulį standartizuotomis bei patogiomis debesijos ir kitokiomis paslaugomis, kurios kiekvienam verslui leis lengvai ir pigiai kurti inovacijas.
„Pradėjus imtis konkrečių darbų, paaiškėjo, kad universalios paslaugos arba neegzistuoja, arba egzistuoja, bet nėra tiek patogios naudoti, kiek tikėtasi. Be to, aštrėja saugumo klausimai, reikalaujantys individualių sprendimų kiekvienoje organizacijoje. Galiausiai – ir šis aspektas gerai pastebimas Lietuvoje, kur kaštų tema svarbi – didžiųjų žaidėjų paslaugos, ypač naudojant jas didžiausia apimtimi (angl. Enterprise plan), nėra tokios pigios, kaip pradžioje buvo manyta. Visa tai reiškia, kad paslaugos, į kurias dėta tiek vilčių, realybėje ne visada kuria tikrąjį konkurencinį pranašumą“, – pasakoja A. Glemža.
Vien patikimumo ir efektyvumo nebeužtenka
IT apžvalgininkai ir net patys tiekėjai suskubo pastebėti, kad tiekėjų kaltės šioje situacijoje beveik nėra – tiesiog vaidmenų, kurių vykdymo tikimasi iš IT tiekėjo – labai daug. Dar neseniai svarbiausi reikalavimai buvo tik du – patikimumas (t. y. veiklos tęstinumo garantijos), dažniausiai matuojamas IT įmonės dydžiu, ir efektyvumas, dažniausiai vertinamas per pasiūlytų sprendimų atsipirkimą.
„Aiškėja, kad klientams svarbiau yra tai, kiek dėmesio jiems skiria tiekėjas, kaip gerai jis išmano konkrečios įmonės verslo aplinką ir sugeba pasiūlyti sprendimus, orientuotus į konkretų veiklos segmentą. Be to, tikimasi, kad tiekėjas gebės integruoti jau kitų įmonių sukurtas inovacijas. Trumpai tariant, saugios ir prieinamos IT paslaugos tapo duotybe, „pagal nutylėjimą“ suprantamu reikalavimu. Dabar renkantis paslaugas akcentuojamos jų individualizavimo galimybės. Ne veltui XXI a. vadinamas „Aš“ amžiumi – visi nori individualizuotos patirties, kuri padėtų jiems patiems kurti išskirtines paslaugas“, – pasakoja A. Glemža.
Panašiai ieško ir universalių IT sprendimų
Kaip pastebi „Blue Bridge Baltic“ verslo plėtros direktorius, žvelgiant plačiau, su panašiais idealo ieškojimais jau susidurta, tačiau kiek kitokiu mastu – ieškant tinkamiausio IT sprendimo.
„Verslas tinkamų IT sprendimų ieško skalėje, kurios vienoje pusėje – integruota verslo valdymo (angl. Enterprise Resource Planning) sistema, apjungianti visas pagrindines ir pagalbines funkcijas, o kitoje pusėje – atskiroms veiklos funkcijoms skirtų sistemų rinkinys (angl. Best of breed), integruotas jau konkrečioje įmonėje tinkamiausiu būdu, naudojant pasirinktą integracinę platformą. Priimtiniausios įmonei „atkarpos“ šioje skalėje nustatymas glaudžiai susijęs su tuo, kaip bus išnaudojamas IT potencialas vertei kurti“, – pastebi pašnekovas, pridurdamas, kad prie IT sprendimų paieškų prisidėjo labai panašios IT paslaugų paieškos.
„O turint omenyje, kad IT kaip paslaugos koncepcija dar nenusistovėjo ir pasižymi dideliu dinamiškumu bei spontaniškumu, atrasti universalų tiekėją vargu, ar įmanoma. Taigi – kad ir kaip banaliai tai skamba – skirtingiems IT tikslams teks pasitelkti skirtingus IT tiekėjus“, – sako A. Glemža.
Kaip galėtų atrodyti IT tiekėjų ekosistema?
Modelio, kai skirtingi IT tiekėjai dirba su ta pačia organizacija, šalininkai jau kurį laiką naudoja „IT tiekėjų ekosistemos“ sąvoką, kuri siūlo žvelgti į IT tiekėjų paslaugas kaip į orkestrą, kuriame kiekvienas IT tiekėjas griežia savo instrumentu. Tai reiškia, kad pavyzdžiui, startuolis, dirbantis su reta technologija, gali padėti organizacijai sukurti dalį inovacijos, o didelis ir patikimas IT tiekėjas, kokybiškai teikdamas tradicines IT infrastruktūros, o gal ir jos priežiūros paslaugas, prisideda prie inovacijų netiesiogiai – suteikdamas daugiau laiko „vidiniams“ IT specialistams dirbti prie strategiškai svarbių projektų.
Tiesa, kaip pastebi A. Glemža, toks skirstymas – tik sąlyginis. „Realybėje sunku išlaikyti griežtą struktūrą su tiksliai apibrėžtomis atsakomybių ribomis, tad geriau veikia sudėtingesnė struktūra – netaisyklingas, nehierarchinis (angl. mesh) ryšių ir kontaktų tinklas. Tokio tinklo koncepcija atsižvelgia į tai, kad renkantis IT tiekėją įtakos turi emociniai, kultūrų suderinamumo ir panašūs aspektai, kuriuos galima įvardinti vienu žodžiu – pasitikėjimas“, – pastebi pašnekovas.
Tokio netaisyklingo tinklo iliustracija galėtų būti atvejis, kai organizacija puikiai sutaria su nedidele, inovatyvia IT įmone, todėl jai patiki ir strategines konsultacijas IT temomis. „Arba priešingai – jeigu su dideliu IT tiekėju yra susiklostę puikūs santykiai, greičiausiai su juo bus pirmiausia tariamasi dėl inovacijų diegimo ar net kūrimo. „Blue Bridge“ 25-erių metų patirtis IT rinkoje leidžia šią prielaidą patvirtinti – nepriklausomai nuo to, ar parduodami IT infrastruktūros komponentai, ar teikiamos debesijos paslaugos – pasitikėjimas išlieka svarbiausiu elementu kuriant sėkmingą bendradarbiavimą“, – pasakoja A. Glemža.
Kokie IT tiekėjai padės inovuoti verslui Lietuvoje?
Taigi – kokios gi svarbiausios pamokos, kurių galima išmokti iš 2018-ųjų globalių tendencijų? Pirma, stambūs, „multipaslauginiai“ tiekėjai nebūtinai padeda efektyviai pasiekti skaitmeninės transformacijos tikslų.
„Praktiniame lygmenyje tai reiškia, kad svarbu surasti ar tokiu įsivardinti IT tiekėją – „dirigentą“, su kuriuo galima tartis dėl svarbiausių sprendimų. „Dirigentų“ verta paieškoti „paslaugų integratoriais“ įvardijamų tiekėjų klasėje – dažnai tai yra vietinės IT įmonės ne tik perparduodančios globalių tiekėjų paslaugas, bet ir galinčios tas paslaugas pritaikyti konkrečiai organizacijai ir jos aplinkai“, – pateikia pavyzdį pašnekovas.
Antra svarbi išvada ta, kad IT partnerystė dažnai suprantama per plačiai. Pavyzdžiui, nesunku supainioti lūkesčius IT tiekėjams, kasdien kuriantiems stabilią veiklą užtikrinančius sprendimus, ir lūkesčius IT partneriams, kurių tikslas – padėti kryptingai pakeisti ne tik naudojamas technologijas, bet ir veiklos procesus.
Ką galima padaryti jau šiandien?
Populiarėjantis IT tiekėjų ekosistemos modelis jau dabar gali padėti lengviau formuluoti užduotis IT tiekėjui ir tinkamai pasiruošti skaitmeninei transformacijai, kad ir kokio masto ir ambicingumo ji būtų, pastebi Aldas Glemža.
„Ilgalaikės verslo ar veiklos skaitmeninimo strategijos kūrimas ir naudojamų sistemų tobulinimas yra susiję, tačiau reikalaujantys visiškai skirtingų gebėjimų. Net jei pasisekė ir jūsų IT tiekėjas savyje suderina kelias skirtingas sritis arba „vaidmenis“, formuluojant tikslus IT tiekėjui, skirtingus jo vaidmenis reikėtų „laikyti skirtinguose smegenų pusrutuliuose“. Tai padės paprasčiau žengti skaitmenizacijos keliu, išvengti nesusipratimų ir sutaupyti“, – apibendrina A. Glemža.
Aldas Glemža – „Blue Bridge Baltic“ verslo plėtros ir IT direktorius, sertifikuotas IS auditorius (CISA), vienas iš tarptautinės Informacinių sistemų audito ir valdymo asociacijos skyriaus Lietuvoje ISACA steigėjų ir pirmasis vadovas, mokslų daktaras, VU matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas.
