Žengiant į 2023-uosius metus, paklausėme įvairių sričių „Blue Bridge“ ekspertų apie tai, ko tikėtis ateinančiais metais projektų valdymo, skaitmenizacijos, inovacijų ir debesijos srityse. Nors procesai įvairiose IT ir technologijų srityse skirsis, visi pašnekovai vienbalsiai sutiko, kad prieš akis – nauji iššūkiai, kurių sprendimas paklos pagrindą esminiam technologijų naudojimui pridėtinės vertės kūrime.
Paverčiant nežinomybę galimybėmis: hibridinė projektų valdymo metodika
„Blue Bridge“ pokyčių direktorius Edvinas Mačiulis
Laikai, kai galėjome drąsiai pasakyti, kuo baigsis projektas, kuriuo inicijuojamas didesnis ar mažesnis pokytis, pasibaigė. Klasikinė projektų valdymo metodika, kuri leidžia iš anksto ir numatyti užduotis, etapus, terminus ir biudžetus, ne visai tinkama valdyti daugybei galimybių, kurios atrandamos jau projektų įgyvendinimo metu.
Ši tendencija ypač ryški IT projektuose, nes ir IT infrastruktūroje, ir kitose IT srityse atsirado daug programinės įrangos, kuri gali būti dažnai atnaujinama ir suteikti naujas galimybes. Su kiekviena nauja versija gaunami vis nauji funkcionalumai, atsiveria nauji veiksmų ir net tikslų scenarijai. Todėl jau porą metų vis garsiau kalbama apie hibridinę projektų valdymo metodiką, kuri savyje derina klasikinius projektų valdymo principus aiškiems darbams, ir „Agile“ principus – tiems projekto etapams, kurių baigtis nuo pat pradžių nėra aiški ir gali keistis pagal tai, kas naudingiau konkrečiai organizacijai konkrečiu laiku.
Manau, kad kitąmet apie hibridinę projektų valdymo metodiką bus vis dažniau girdima ir Lietuvoje, nes pas mus vis dar vyrauja klasikinis projektų valdymas ir galimybė visiškai jo neatsisakant sėkmingai nerti į pokyčius turėtų būti labai patraukli.
Naujos kartos skaitmenizacijos iššūkiai
Gediminas Laučys, „Blue Bridge“ techninis produktų vadovas
Skaitmeninė transformacija – terminas skaičiuojantis nebe pirmą ir antrą dešimtmetį, bus aktualus ir kitąmet. Tiesa, procesai nestovėjo vietoje – daugelis organizacijų jau turi ir įrankių, ir patirties, leidžiančios įgyvendinti skaitmeninę transformaciją, tačiau paaiškėjo, kad skaitmenizacija nėra vien super įrankiai, į kuriuos galima „sukelti“ visą verslą. Tai yra ir organizacijos mąstymo pokytis – paskutinis ir sunkiausias transformacijos dėmuo, su kuriuo bus galynėjimąsi ateinančiais metais.
Tai, kad tokio mąstymo pokyčio trūksta liudija skaitmenizacijos praktiniai darbai – būtent siekis viską skaitmenizuoti, bet su individualiomis išimtimis. Iš esmės tai reiškia, kad keistis nenorima – skaitmenizaciją tiesiog bandoma pritaikyti prie realaus gyvenimo, istoriškai susiklosčiusių įpročių bei procesų. Vis dėlto šio proceso esmė priešinga – kuo labiau automatizuoti ir standartalizuoti procesus, kad jie padėtų taupyti darbuotojų laiką ir įmonės pinigus. Jeigu išimčių ir gali būti, jos turi būti itin retos. Kol tai nebus suvokta, girdėsime naujas ir naujas istorijas apie tai, kaip skaitmenizacija nepavyko.
Svarbiausia stotelė prieš didžiųjų duomenų naudojimą: duomenų pildymas sistemose
Aldas Glemža, „Blue Bridge“ IT ir procesų vadovas
Kol bent jau teoriniame lygmenyje aktyviai ruošiamasi taikyti didžiuosius duomenis, praktiškai kyla rimtų klausimų, kiek tikslūs jau dabar CRM bei kitose sistemose turimi duomenys. Būtent šis iššūkis ir jo sprendimo būdai klos pamatus darbui su didžiaisiais duomenimis.
Žvelgiant į iššūkius, kuriuos reikėtų spręsti kaip įmanoma greičiau – tai su duomenų pildymu susijusių įpročių ir procesų peržiūrėjimas, darbuotojų švietimas apie tikslių duomenų svarbą.
Kada komanda įpratusi pildyti duomenis – kiekvieną penktadienį ar mėnesio gale?
Kiek naudojamos sistemos yra patogios ir intuityvios? Galiausiai, kokia bet kurio proceso apimtis nugula sistemose, o kokia lieka darbuotojų galvose, užrašų knygutėse ir dokumentuose? Atsakymai į šiuos klausimus yra daug svarbesni, nei gali pasirodyti, nes būtent nuo jų priklauso duomenų kokybė ir jų patikimumas. Tikriausiai aiškinti, kad klaidingi arba daliniai duomenys gali padaryti sprendimų priėmimui daugiau žalos nei naudos, nebereikia. Ir vis dėlto, šiandien tarp garsių diskusijų apie didžiuosius duomenis, pasigendu rutinos, susijusios su duomenų įvedimu. Didelė dalis darbuotojų nesupranta, kodėl jų pildomi duomenys svarbūs, kodėl gali būti naudingos rekomendacijos, gaunamos išanalizavus kokybiškus duomenis, kokią įtaką vieno skyriaus pateikiami duomenys turi kito skyriaus darbo rezultatams ir t. t. Tad 2023-ieji bus puiki proga ne tik teoriškai, bet ir praktiškai pasiruošti darbui su duomenimis ir pagalvoti apie tikslingą darbuotojų motyvavimą sistemingai ir nuosekliai pildyti duomenis savo darbo sistemose.
Debesijos paslaugų buhalteriai – FinOps
Mindaugas Maraulas, „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus vadovas
Didėjant debesijos paslaugų naudojimui, neišvengiamai iškyla efektyvumo, finansinės grąžos, kainos bei kokybės klausimai, į kuriuos, kaip jau spėta pastebėti, tiekėjas dažnai neturi atsakymo. Būtent dėl šių priežasčių rinkoje jau kuris laikas kalbama apie naują kompetenciją organizacijoje – FinOps, kurios svarbiausios dedamosios – finansų ir debesijos paslaugų išmanymas. FinOps taip pat matomas kaip verslo bei technologijų komandų tarpininkams, pagalbininkas padedantis apsispręsti, kokios debesijos suteikiamos galimybės –naudingiausios ir kuria didžiausią pridėtinę vertę.
Nors galima pagalvoti, kad FinOps kompetencija aktualiausiai tiems, kas naudoja multicloud strategiją (t. y. kelių debesijos tiekėjų paslaugas), šių naudų įgūdžių reikia ir privataus bei viešojo „debesies“ naudotojams. Būtent šis specialistas turėtų pasakyti, kokia paslaugų kombinacija bus visomis prasmėmis naudingiausia verslui, ką geriau rinktis – nuosavą sprendimą ar tęstines tiekėjų paslaugas ir t. t. Taigi netrukus turėtume išgirsti apie FinOps poreikį ir Lietuvoje. Beje, tikimąsi, kad FinOps ne tik padėsi sutaupyti debesijos kaštus, bet ir įgalins organizacijas priimti geriausius ilgalaikius investicinius sprendimus.
