Įvairios sistemos ir duomenų perdavimo tinklai, ko gero, svarbiausia kiekvienos šiuolaikinės organizacijos darbo priemonė. Tad nieko nuostabaus, kad sistemų administratoriai – tarp paklausiausių profesijų visame pasaulyje. Tačiau kaip iš tikrųjų atrodo sistemų administratoriaus darbo diena ir kaip tapti šiuo specialistu? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų atsako „Blue Bridge“ sistemų administratoriai.
Kur ir su kuo dirba sistemų administratoriai?
Daugelis IT specialistų pašaukimą technologijoms pajunta dar mokykloje, o vėliau, įžengę į rinką, nusprendžia, kur norėtų specializuotis – juk ir sistemų administratorių būna labai įvairių, pasakoja „Blue Bridge“ IT paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Arūnas Žižys, jau daugiau nei dešimtmetį vadovaujantis sistemų administratorių komandoms.
„Pavyzdžiui, šiuo metu „Blue Bridge“ IT paslaugų priežiūros teikimo skyriuje – daugiau nei 20 specialistų, susiskirsčiusių į įvairias komandas. Čia yra ir sistemų administratorių, ir tinklų specialistų, ir pagalbos tarnybų žmonių, ir techninės priežiūros ekspertų“, – pasakoja A. Žižys.
Kaip pastebi pašnekovas, sistemų administratoriai gali skirtis pagal savo specializaciją, pagal atliekamų darbų funkcijas: „Kai kuriose įmonėse siekiama, kad specialistai ypatingai gerai išmanytų tik vieną sritį specializuodamiesi vieno gamintojo produktuose, ar konkrečioje produktų šakoje, kitose įmonėse – priešingai, norima, kad sistemų administratorius išmanytų ir tinklus, ir įvairias operacines sistemas, įvairias duomenų bazes, kas tokiu atveju neleidžia visko žinoti labai giliai. „Blue Bridge“ pagal sistemų administratorių funkcijas yra kažkur per vidurį.“
Prižiūrint „MS Windows“ sistemas
Kaip pastebi „Blue Bridge“ sistemų administratorius Aurimas, jau 6 metus dirbantis su „MS Windows“ sistemomis, šios sistemos administratorių darbas skiriasi. Pirmiausia, dėl to, kad sistemos būna įvairaus dydžio ir jų veikimui galioja skirtingi reikalavimai.
„Paprastai tariant, mes prižiūrime sistemas, darome reikiamus pakeitimus, sprendžiame incidentus. Daug laiko praleidžiame aiškindamiesi, kaip geriausiai išspręsti vieną ar kitą problemą, todėl darbe tenka nemažai pabendrauti su kolegomis, „pagooglinti“. Apskritai, daugiausiai laiko praleidžiame prie kompiuterio, nes visus darbus galime atlikti per atstumą. Tačiau sistemų administratoriaus darbo sudėtingumą galima įvertinti tik įvertinus prižiūrimos sistemos dydį ir kritiškumą“, – pabrėžia pašnekovas.
Nepaisant pažangiausių technologijų, iššūkių netrūksta
Kaip pastebi Aurimas, sudėtingiausias darbas – prižiūrėti kompleksines, daug sąsajų su kitomis sistemomis turinčias sistemas, pavyzdžiui, internetinių bankų, pavedimų sistemų, internetinių parduotuvių.
„Tokios sistemos turi veikti visą parą, jomis naudojasi daugybė vartotojų, todėl jų administratoriai turi būti pasirengę greitai reaguoti į bet kokius nesklandumus bet kuriuo paros metu. Žinoma, šiuo metu naudojamos monitoringo sistemos, pavyzdžiui, „Zabbix“, kuri dar prieš visiškai pasibaigiant diskų vietai ar kitiems resursams, automatiškai registruoja pranešimus apie galimą pavojų. Tačiau nepaisant pažangių technologijų, visiškai išvengti netikėtų problemų nėra įmanoma – joms įtakos gali turėti tinklas, virtualizacija, operacinė sistema, programinė įranga ir pan.“, – vardija Aurimas.
Tobulėjimas – būtinas
Viena iš sistemų administratorių darbo ypatybių – galimybės ar net būtinybė nuolat tobulėti. „Vienas geriausiai žinomų kelių tobulėti ir kelti savo kvalifikaciją dirbant su „MS Windows“ – šio gamintojo teikiami sertifikatai. Norint juos gauti reikia investuoti nemažai laiko ir pastangų, mokytis ir išlaikyti egzaminus, kurie tikrai nėra lengvi – daugelis egzamine pateikiamų užduočių yra situacijos, su kuriomis retai susiduri darbe“, – pasakoja Aurimas.
Pagrindiniai sertifikatai, prižiūrint „MS Windows“ sistemas, yra MCSA ir MCSE. „Abu šiuos sertifikatus jau turiu, tad trumpai apibūdinant jų specifiką, galima pasakyti, kad MCSE sertifikatą reikia perlaikyti kas 3 metus, o tam, kad gautum sertifikatą, dažniausiai reikia išlaikyti 2 ar 3 egzaminus. Apskritai, per metus paprastai stengiuosi gauti bent vieną naują sertifikatą ar, jei reikia, „resertifikuotis“ jau turimam“, – pasakoja Aurimas.
Darbas su „Linux“
„Linux“ suteikia daug nemokamų dalykų. Man sunku įsivaizduoti, kaip pasaulis galėtų atsisakyti šios sistemos. Žinoma, ji retesnė, todėl ir specialistai – brangesni, tačiau jų tikrai reikės ir ateityje. Pirmą kartą su „Linux“ sistema susipažinau jau dešimtoje klasėje. Vėliau studijavau telekomunikacijas, o pradėjęs dirbti, vėl grįžau prie „Linux“ sistemų. Po tiek metų man vis dar atrodo, kad tai – geriausia sistema pasaulyje“, – tvirtina „Blue Bridge“ sistemų administratorius Eimantas, dirbantis su atviro kodo operacine sistema „Linux“.
Darbo su „Linux“ sistemomis pobūdis taip pat priklauso nuo sistemų įvairovės. Kaip pasakoja Eimantas, kasdieniame darbe jis susiduria ir su bankais, turinčiais šimtus „Linux“ sistemų, ir su mažesniais klientais, turinčiais tik porą „Linux“ serverių. „Kaip ir kiti sistemų administratoriai, turiu budėti – tai reiškia, kad klientas, atsitikus incidentui, gali jį registruoti ir po darbo valandų. Tuomet problemą sprendžiame operatyviai, jungdamiesi prie kliento sistemų nebūdami įprastoje darbo vietoje“, – pasakoja pašnekovas.
Tačiau, vis dėlto pati įdomiausia „Linux“ sistemų administratoriaus darbo dalis, pašnekovo nuomone, yra darbas su projektais, leidžiančiais prisiliesti prie naujos programinės įrangos ir automatizuoti tam tikras funkcijas. „Dažnai projektiniai darbai būna susiję ir su įprastais programinės įrangos atnaujinimais, ir su automatizacijos įrankiais, kuriuos naudojame „Blue Bridge“ viduje automatizuodami sistemų priežiūrą. Pavyzdžiui, teko dirbti su automatizacijos įrankiu „SaltStack“ bei „Device42“, kuris automatiškai surenka ir atnaujina informaciją apie serverius“, – pasakoja pašnekovas.
Tinklų inžinieriai
„Kitaip nei sistemų administratoriai, turime matyti situaciją ne tik per nuotolį, bet ir fiziškai būdami vietoje, pavyzdžiui, kliento duomenų centre, kuriame reikia kažką sumontuoti, sujungti ar kitaip aptarnauti įrangą“, – pasakoja „Blue Bridge“ tinklų inžinierius Paulius, universitete studijavęs fiziką, o tinklų inžinieriaus karjerą „Blue Bridge“ pradėjęs prieš trejus metus.
Duomenų perdavimo tinklai – sritis, gana stipriai besiskirianti nuo operacinių sistemų priežiūros, nes prižiūrint tinklus gali prireikti ne tik IT žinių, bet ir kitokių kompetencijų, pastebi pašnekovas:
„Pavyzdžiui, turėti žinių apie optinius, bevielius (trumpų ir ilgų nuotolių) tinklus, taip pat – išmanyti fizinius parametrus, aktualius duomenų perdavimui.“
„Tinklų inžinieriai atlieka ne tik konfigūravimo darbus, bet ir taiso fizinės įrangos gedimus, todėl jie turi tobulinti savo kompetencijas siekdami įvairių sertifikatų. Tarp žinomiausių ir plačiausiai pripažįstamų yra „Cisco“ sertifikatai CCNA, CCNP, CCIE. Beje, kiekvienas gamintojas turi kursų, skirtų tinklų inžinieriams, todėl pasirinkimas – didžiulis. Tereikia noro tobulėti, mokytis“, – pabrėžia Paulius.
Daugiausiai dinamikos – užkardant saugumo incidentus
Sistemų administratorių darbe netrūksta kasdienių akistatų su kibernetinėmis grėsmėmis ir jų prevencija, pastebi „Blue Bridge“ IT paslaugų priežiūros skyriaus vadovas A. Žižys.
„Siekdami užkirsti kelią incidentui, galinčiam sustabdyti sistemų pasiekiamumą vartotojams, daug dėmesio priežiūros veikloje skiriame proaktyviems veiksmams, sistemų stebėjimui. Tam turime stebėjimo įrankius, padedančius matyti, kaip keičiasi prižiūrimų sistemų parametrai, greitai reaguoti ir stabilizuoti veiklą įdedant mažiau pastangų. Be to, jau esame automatizavę keletą procesų, dėl kurių sistemos pačios ar su minimaliu specialistų įsitraukimu atlieka visus reikiamus veiksmus“, – pasakoja A. Žižys.
Prisijunk prie „Blue Bridge“ grupės sistemų/tinklų administratorių komandos!
