Vyriausiuoju programuotoju „Blue Bridge Code“ tapęs Vilius pasakoja, kad nors vyr. programuotojo ir programuotojo pareigos drastiškai nesiskiria, vis dėlto vyr. programuotojai turi daugiau laisvės ir patirties, reikalingos priimant savarankiškus sprendimus. Šiuo metu prie unikalaus geležinkelių vežėjams skirto sprendimo dirbantis Vilius drauge su kolegomis pasakoja, ką reiškia būti vyriausiuoju programuotoju, kaip juo tapti, bei kokios tolimesnės karjeros perspektyvos atsiveria pradėjus dirbti šį darbą.
Tarp svarbiausių savybių – kritinis mąstymas
Kartu su patirtimi ir žiniomis, vyr. programuotojui svarbu prieš imantis užduoties kiek atsitraukti ir įvertinti konkretų funkcionalumą ar kitą užduotį bendresniame kontekste. „Būtinybė matyti ne tik savo užduotį, bet ir jos vietą sistemoje, yra esminis vyr. programuotojo įrankis bei kompetencija, leidžianti gerai atlikti savo darbą“, – pasakoja Vilius, pridurdamas, kad platesnis požiūris būtinas sprendžiant ir darbe kylančias problemas: „Svarbu ne aklai pulti spręsti vieną ar kitą užduotį, bet pagalvoti plačiau, įvertinti, kaip išspręsti šią problemą, o dar geriau – jos išvengti viską padarant šiek tiek kitaip.“
Būtent sudėtingų problemų sprendimas, kaip pasakoja Vilius, ir yra didžiausias vyr. programuotojo darbo privalumas ir iššūkis. „Daugiausiai džiaugsmo ir tuo pat metu daugiausiai streso atneša būtent sudėtingos situacijos. Pavyzdžiui, jei problema reikalauja itin greito sprendimo, tuomet ribotas laikas net tipinį, pažįstamą iššūkį paverčia rimta kliūtimi. Arba kitokia situacija: kuriamas funkcionalumas „neįsipaišo“ šalia kito sistemos veikimo. Ką daryti? Galbūt reikia keisti dalį sistemos, o gal – atsisakyti paties funkcionalumo. Tokiose situacijose svarbu įvertinti, koks kelias – racionaliausias. Galiausiai, pačios sudėtingiausios problemos man – tos, kurios kyla iš nežinomybės, kai neaišku, kas problemą sukelia ir nuo ko pradėti ją spręsti“, – pasakoja pašnekovas.
Vertina ne tik projektus, bet ir technologijas
Kitas itin įdomus vyr. programuotojo darbo aspektas – naujų sistemų vystymas ir testavimas, kai visi iššūkiai sprendžiami kontroliuojamoje aplinkoje. Būtent taip šiandien atrodo Viliaus kasdienis darbas.
„Pirmenybę teikiu projektams, kurių metu galiu susipažinti su nauja sritimi. Tai leidžia išmokti kažką naujo. Įdomu ir tai, su kokiomis technologijomis teks susidurti viename ar kitame projekte. Pavyzdžiui, vystant naują produktą galima prisiliesti prie naujesnių technologijų ir spręsti naujus iššūkius realizuojant tam tikrus funkcionalumus“, – dėsto Vilius.
Klaidos ne tik taisomos – iš jų ir mokomasi
Ar vyr. programuotojui tenka daugiau atsakomybės nei paprastam programuotojui? Ar jis turi daryti mažiau klaidų? Į šį klausimą Vilius atsako pasitelkdamas savo darbo „Blue Bridge Code“ patirtį.
„Mūsų filosofija paprasta – klaidų neišvengsi. Pradedantys programuotojai daro vienas klaidas, labiau patyrę – kitas. Tam, kad klaidos taptų ne streso, bet tobulėjimo šaltiniu, turime kodo peržiūras, kurios vyksta prieš įvedant galutinį funkcionalumo kodą į kodo talpyklą. Įdomu tai, kad kodo peržiūras nebūtinai turi atlikti daugiau patirties turintis darbuotojas – tai gali padaryti bet kuris kitas programuotojas. Taip, skaitydami vieni kitų kodą, susipažįstame su sistema, ieškome klaidų, mokomės ir matome, kaip vieną ar kitą klausimą sprendžia kiti programuotojai“, – pasakoja Vilius.
Vienas iš karjeros kelių – programinių sprendimų architektas
Didelę patirtį sukaupę vyr. programuotojai „Blue Bridge Code“ turi galimybę pasukti programinių sprendimų architekto keliu. Kaip pasakoja programinių sprendimų architektas Marius, „Blue Bridge Code“ dirbantys IT architektai neatitrūksta nuo programavimo, o tai – itin vertinga.
„Programinių sprendimų architektas atsakingas už techninę projekto įgyvendinimo pusę, naudojamus įrankius. Jis stebi kuriamą sistemą iš toliau ir dažnai pats įsitraukia į procesą, suprogramuodamas pavyzdį, kuriuo galėtų vadovautis kiti programuotojai“, – dėsto pašnekovas.
Tarp privalumų – ir darbas per nuotolį
IT architektui tenka dažniau bendrauti su klientais, komanda, yra galimybė projektuoti sprendimus nuo nulio – Mariaus akimis, tai yra vieni svarbiausių šio darbo privalumų.
„Vienas įsimintiniausių projektų, kuriame teko dalyvauti – didžiulės duomenų pateikimo sistemos, galinčios apdoroti per 200 skirtingų tipų dokumentų, sukūrimas per 9 mėnesius“, – apie intensyviausią projektą pasakoja pašnekovas. Nepaisant didelio darbo tempo, yra lanksčios galimybės dirbti ir nuotoliniu būdu.
„Man pačiam teko dirbti iš Tenerifės ir iš Lietuvos pajūrio. Tam tereikia kompiuterio ir interneto. Galimybė planuotis darbą per nuotolį – vertinga „Blue Bridge Code“, kaip darbdavio, savybė“, – neslepia Marius.
Programuotojai gali rinktis dvi kryptis
Kaip pasakoja „Blue Bridge Code“ vadovas Aivaras Liutvinas, įmonė daugiausiai dirba su „Microsoft“ technologijomis, tačiau programuotojai gali rinktis iš dviejų krypčių – tai naujų produktų kūrimas ir vystymas bei esamų produktų tobulinimas ir priežiūra.
„Abi šios sritys turi privalumų. Produktų kūrimas suteikia daug laisvės kūrybiškumui, tačiau reikalauja griežtai laikytis terminų. Antroji kryptis – esamų produktų tobulinimas leidžia ilgiau gilintis į detales, jas šlifuoti“, – pasakoja pašnekovas, pridurdamas, kad abiejose kryptyse reikalingi įvairios patirties programuotojai bei architektai.
„Blue Bridge Code“ komandos gali pasirinkti strategiją ir įrankius, kuriais sieks tikslo ir įgyvendins numatytą projektą. „Mūsų, kaip vadovų, tikslas – įgalinti komandas pasirinkti kaip jos pasieks numatytų rodiklių ir užduočių įgyvendinimo. Šiame procese svarbų vaidmenį vaidina vyr. programuotojai, kurie yra tarpininkai tarp programinių sprendimų architektų ir kitų programuotojų. Labai svarbus ir ugdomasis jų darbo aspektas – pagalba jaunesniems kolegoms. Taip pat – mokėjimas įvertinti projekto rizikas ir jas suvaldyti“, – pasakoja A. Liutvinas.
Prisijunk prie „Blue Bridge“ grupės programinių sprendimų komandos!
