Nepaisant to, kad debesijos paslaugos dažnai vadinamos neišvengiama ateitimi, dažnai įmonei reikia svarių argumentų, kokią naudą perėjimas nuo fizinės infrastruktūros prie hibridinės atneš verslui. Tam, kad atsakymai į šį klausimą būtų kuo konkretesni, „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Maraulas pasidalija 3 scenarijais, kurie dažniausiai paskatina įmones išbandyti hibridinį „debesį“.
Poreikiai, signalizuojantys, kad laikas „debesims“
Hibridinis debesis arba hibridinis modelis – tai IT ūkis, sudarytas iš nuosavos IT infrastruktūros ir papildomų viešosios debesijos paslaugų.
„Pereiti prie tokio modelio dažniausiai paskatina keli scenarijai. Pirmiausia, tai rūpestis dėl avarinio IT ūkio atstatymo, poreikis apdoroti daugiau duomenų, kurio nebegali patenkinti esama infrastruktūra, ir verslo, o drauge – ir sistemų plėtros arba kitokio vystymosi padiktuoti reikalavimai IT, kurio vien nuosavas duomenų centras nebegali atliepti“, – įvardija M. Maraulas.
Dalis įmonių debesijos paslaugas atranda ir tuomet, kai ateina laikas nuosavos IT infrastruktūros atnaujinimui ir kaštų analizė parodo, kad „debesis“ dėl savo lankstumo ir kainodaros yra geresnis sprendimas, nei naujos įrangos įsigijimas.
Didinant atsparumą netikėtoms IT nelaimėms
Dažniausiai susidomėjimas „debesimi“ kyla, kai organizacija pasiekia tokį IT brandos lygį, kuriame natūraliai kyla klausimai, ką daryti, susidūrus su kritiniu incidentu, galinčiu sutrikdyti sistemų veiklą, pakenkti duomenims bei visai IT infrastruktūrai ir ilgam paralyžiuoti visos įmonės veiklą.
Kaip pastebi M. Maraulas, jeigu anksčiau ieškota būdų apsidrausti nuo žmogiškosios klaidos arba elementaraus įrangos gedimo, šiandien didžiausią nerimą kelia kibernetinės atakos ir stichinės nelaimės. Tam įtakos turi ir garsiausi tokių IT nelaimių atvejai, pavyzdžiui, Registrų centro duomenų centro užliejimas.
Šiandien didžiausią nerimą kelia kibernetinės atakos ir stichinės nelaimės.
„Suvokta, kad atsarginių kopijų saugojimas toje pačioje vietoje, iš kurios veikia sistemos, nėra geriausia praktika, o greičiausia ir paprasčiausia alternatyva nutolusio duomenų centro įrengimui yra viešosios debesijos paslaugos, kurios leidžia talpinti duomenų arba virtualių mašinų kopijas tiekėjo infrastruktūroje“, – pasakoja M. Maraulas.
Plačiau apie IT veiklos atkūrimo (angl. disaster recovery) planą >>>
Kaip pasirinkti tiekėją atsarginių kopijų saugojimui?
Nusprendus pasitelkti debesų kompiuteriją veiklos atkūrimui, vienas iš svarbiausių klausimų – rinktis vietinį ar globalų tiekėją? „Atsakant į šį klausimą labai svarbus kriterijus – tinklo pralaidumas. Reikia turėti omeny, kad su vietiniu (toje pačioje šalyje turinčiu duomenų centrus) paslaugų tiekėju galėsite turėti tiesioginį didelės greitaveikos sujungimą, dėl kurio bus užtikrinamas sklandus duomenų perkėlimas į jo infrastruktūrą. Pasirinkus pasaulinius žaidėjus, tokius kaip AWS ar „Google Cloud Platform“, duomenų replikavimas greičiausiai bus įgyvendinamas per VPN (virtualus privatus tinklas), o tai reikš lėtesnę greitaveiką. Nors galimybė turėti tiesioginį sujungimą iki Lietuvos jau yra, kol kas ji kainuoja daugiau nei kelis tūkstančius eurų per mėnesį“, – pažymi „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus vadovas.
Pasirinkus pasaulinius žaidėjus, duomenų replikavimas greičiausiai bus įgyvendinamas per VPN, o tai reikš lėtesnę greitaveiką.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paslaugos kainodarą. „Vietiniai tiekėjai taiko fiksuotą kainodarą už sujungimą su duomenų centrų ir už užimamą vietą – resursus. Pasauliniai žaidėjai papildomai apmokestina duomenų srautą iš jų duomenų centru. Tai reiškia, kad jei IT nelaimė įvyks ir jums reikės atsisiųsti tiekėjo saugomus duomenis į savo pirminę lokaciją, kaštai gali būti nemaži“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Kai IT infrastruktūra nebespėja apdoroti duomenų
Augant duomenų kiekiams, įmonės pradeda domėtis, kaip hibridinio debesies modelis galėtų patogiau talpinti, apdoroti ir atvaizduoti didelius informacijos kiekius. Neretai susiduriama ir su situacija, kai dabartinė IT infrastruktūra tiesiog „nebepaveža“ viso ją užgriuvusio darbo su duomenimis, pavyzdžiui, realiu laiku siunčiamos informacijos iš šimtų daviklių.
Vienas patraukliausių sprendimų – duomenų srautų nukreipimas iš informacijos šaltinių tiesiai į viešajame debesyje veikiantį duomenų ežerą.
„Vienas patraukliausių sprendimų tokiu atveju – duomenų srautų nukreipimas iš informacijos šaltinių tiesiai į viešajame debesyje veikiantį duomenų ežerą (angl. Data lake). Šios paslaugos apimtys priderinamos prie kintančių poreikių ir suteikia galimybę saugoti didelius kiekius nestruktūruotų duomenų bei apdoroti juos naudojant reikiamą kiekį skaičiuojamųjų resursų. Tokio sprendimo didžiausios naudos – galimybė pateikti galutiniam naudotojui jau struktūruotus duomenis neapkraunant savo resursų ir papildomai neinvestuojant į naują infrastruktūrą“, – pažymi M. Maraulas.
Naujos kartos sistemų kūrimas ir atnaujinimas
Dar vienas scenarijus, susijęs su pažanga – tai naujai kuriamų arba jau esamų informacinių sistemų vystymas, diegimas ir testavimas. Įprastai tokiems darbams prireikia ne tik naujų resursų, bet ir DevOps kompetencijų, kurias taip pat gali pasiūlyti tiekėjas.
Viešasis debesis vis dažniau pasirenkamas kritinės reikšmės aplikacijos diegimui.
„Viešasis debesis vis dažniau pasirenkamas kritinės reikšmės aplikacijos diegimui. Toks sprendimas leidžia atlaikyti netolygias sistemos apkrovas, todėl yra aktualus sistemoms, turinčioms daug naudotojų. Antrasis privalumas – galimybė daug greičiau ir kokybiškiau atnaujinti pačią sistemą. Galiausiai, debesų kompiuterijos paslaugos suteikia platformą ir įrankius naujų produktų kūrimui, testavimui ir pristatymui rinkoje“, – pasakoja M. Maraulas ir priduria, kad dėl laiko ir finansinių ribojimų, vienu kartu visų šių problemų išspręsti neįmanoma, todėl prieš pereinant prie hibridinės infrastruktūros, reikia nusistatyti, kurie tikslai – svarbiausi.
„Pavyzdžiui, netolygių apkrovimų problema būna tarp skubiausių, nes nuolat „nulūžtantis“ naudotojų portalas ar el. parduotuvė nepuošia nei vieno verslo. Vėliau seka poreikis turėti automatinį resursų plečiamumą ir t. t., kol galiausiai sąrašą vainikuoja inovacijų poreikis, kai įmonė nusprendžia investuoti į ateitį – į aplinkas ir procesus, kurie padeda kurti naujas sistemas bei įrankius“, – išvardija pašnekovas.
Apie efektyvesnį sistemų kūrimą ir atnaujinimą išsamiau >>>
Nuo bazinių saugumo poreikių iki inovacijų diegimo
Apibendrindamas dažniausius motyvus, kurie paskatina verslą atrasti hibridinį modelį, M. Maraulas sako, kad tai – saugumas ir verslo plėtra.
„Pavyzdžiui, sprendimas talpinti rezervines kopijas viešajame debesyje arba susikurti visą IT veiklos atkūrimo planą, grįstą debesijos paslaugomis, pirmiausia reiškia didesnį saugumą, aiškaus plano B turėjimą nenumatytų problemų akivaizdoje. Antra, tai gana ekonomiškas būdas susipažinti su debesijos paslaugomis. Dauguma tiekėjų gali suteikti testinių resursų, kad išsibandytumėte, kaip viskas veikia, o didieji rinkos žaidėjai siūlo ir įdomių programinės įrangos sprendimų. Štai „Azure“ paslauga „Site recovery“ vieną mėnesį galima naudotis nemokamai ir tokiu būdu pabandyti susikurti jums tinkamiausią veiklos atkūrimo sprendimą“, – pastebi pašnekovas.
Jei teikiate paslaugas užsienio rinkose, pasaulinių debesų kompiuterijos tiekėjų paslaugos – nepamainomos.
Verslo plėtros scenarijai, diktuojantys hibridinio debesies poreikį, gali būti susiję ir su nauja kuriamų sistemų kokybe, ir su geografine įmonės plėtra. „Jei planuojate arba jau teikiate paslaugas užsienio rinkose, pasaulinių debesų kompiuterijos tiekėjų paslaugos – nepamainomos. Duomenų centrai visame pasaulyje, sujungti didelės greitaveikos tinklu, užtikrina, kad sistemai reikalingi resursai bus arčiau naudotojo, o pažangiausios didžiausių žaidėjų paslaugos leidžia pritaikyti savo naujausias technologijas – automatizaciją, konteinerizaciją ir t. t.“, – pastebi „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus vadovas.
Norite sužinoti daugiau apie sprendimus ir technologijas, paminėtas straipsnyje? Susiekite su mūsų komanda užpildę formą žemiau.
