Mažiau sistemų, veikiančių nuosavoje IT infrastruktūroje ir SaaS paslaugų bumas, atspindintis ekonomikos ir verslo transformacijoms – tai tik kelios iš ryškiausių tendencijų, kurios įgavo pagreitį per pastaruosius dvejus metus. Iš kur kyla susidomėjimas SaaS sprendimais ir kodėl IT sistemų įsigijimas iš ilgalaikės investicijos sparčiai virsta operacinių kaštų eilute, komentuoja „Blue Bridge Code“ „SharePoint“ sprendimų skyriaus vadovė Žaneta Čalkienė.
Vis patrauklesnės sistemos kaip paslauga
Pandemijos pradžioje programinė įranga kaip paslauga (SaaS) vieno iš „Forbes“ apžvalgininkų buvo pavadinta „gelbėjimosi ratu“ didelėms verslo įmonėms. Dabar, einant antriesiems pandemijos metams, iš tiesų stebimas mažėjantis poreikis specializuotiems, „custom“ sprendimams. Tai gali būti siejama su keliomis priežastimis, sako Ž. Čalkienė.
Nors specializuoti sprendimai geriausiai atliepia specifinius įmonės poreikius, jie turi porą rimtų minusų
„Nors specializuoti sprendimai geriausiai atliepia specifinius įmonės poreikius, jie turi porą rimtų minusų. Pirmasis, tai didelė kaina. Antrasis – problematiškas atnaujinimas. Keičiantis bazinei technologijai, tenka perdiegti visus „custom“ sprendimus, o tai nemaža investicija. Jeigu prie šių aplinkybių dar pridėsime kontekstą – pandemijos metu ekonominiai pokyčiai gali būti staigūs ir sunkiai prognozuojami, tampa aišku, kodėl klientai gręžiasi nuo „prabangių“ specializuotų sprendimų prie standartinių ar net vadinamųjų „be kodo“ (angl. „no code“) bei minimalaus kodo (angl. „low code“) sistemų. Vienas iš tokių sistemų bruožų – galimybė sudėlioti jų logiką be programavimo darbų“, – paaiškina ekspertė.
Debesų kompiuterijos ir programinės įrangos kaip paslaugų (IaaS, SaaS) lankstumas nenuspėjamais laikas yra didelis privalumas.
Neraminanti ekonominė situacija paaiškina ir tai, kodėl rinkoje auga noras kaip paslaugas pirkti ne tik sistemas, bet ir IT resursus. „Debesų kompiuterijos ir programinės įrangos kaip paslaugų (IaaS, SaaS) lankstumas nenuspėjamais laikas yra didelis privalumas. Jeigu sekasi prasčiau ir tenka mažinti darbuotojų kiekį, galima iškart sumažinti nuomojamų programinės įrangos vartotojų kiekį. Jei viskas klojasi geriau ir vyksta plėtra, galima tiesiog užsakyti daugiau paslaugų – vartotojų ar virtualių serverių resursų“, – pasakoja ekspertė.
Sparčiai kylantį SaaS populiarumą liudija ir finansiniai rodikliai. Prognozuojama, kad 2023 m. iki 86 proc. įmonių naudos SaaS tipo sistemas, o „Gartner“ skaičiuoja, kad šiemet išlaidos visų tipų debesijos paslaugoms (SaaS, PaaS, IaaS, DaaS ir kt.) sieks 482 mlrd. JAV dolerių, tai yra, padidės 21 proc. lyginant su pernai.
Įsigyjamų sistemų tipą diktuoja ir saugumo klausimai
Pastebimas ir dar vienas, lėtesnis procesas – vis daugiau įmonių susimąsto apie tolimesnį savo sistemų, veikiančių nuosavoje IT infrastruktūroje, likimą. „Lokalios sistemos eksploatacija susideda iš daugelio komponentų, pradedant infrastruktūros kaštais ir baigiant pačių aplikacijų priežiūra. Be to, ilguoju laikotarpiu pastebima, kad investicijos į serverius bei programinės įrangos licencijas ne visada atsiperka. Dabar taikomosios technologijos kinta labai greitai ir nuosavas IT ūkis rizikuota nespėti jų vytis, o toks atsilikimas gali neigiamai atsiliepti reikalingoms veiklos naujovėms“, – pastebi Ž. Čalkienė.
Neatnaujintos sistemos ar gamintojų nepalaikomos sistemų versijos neužtikrina duomenų saugos, o programiniai sprendimai dažnai nesuteikia jokios galimybės atlikti duomenų nuasmeninimą be programuotojų įsikišimo.
„Didžiausias pastarųjų metų iššūkis yra saugos ir BDAR reikalavimai. Neatnaujintos sistemos ar gamintojų nepalaikomos sistemų versijos neužtikrina duomenų saugos, o programiniai sprendimai dažnai nesuteikia jokios galimybės atlikti duomenų nuasmeninimą be programuotojų įsikišimo. Diegiant sistemų pakeitimus ar atnaujinimus
būtinas sprendimų suderinamumas, pavyzdžiui, operacinės sistemos ir aplikacijų versijos; taigi, išplaukia išvada kad būtinas profesionalus kompleksinis požiūris į sistemą ir pastovus naujinimų diegimas. Sakyčiau, kad būtent ši priežastis vis dažniau tampa svarbiu motyvu pereiti prie nuomojamų sistemų, kurių atitikimu saugumo reikalavimais bei atnaujinimais rūpinasi tiekėjas“, – pabrėžia „Blue Bridge Code“ atstovė.
Siekiama išnaudoti jau turimų programų potencialą
Pandemija taip pat paskatino dalį įmonių įsigilinti, kokią programinę įrangą jie jau turi ir gali išnaudoti savo reikmėms. „Pavyzdžiui, iki pandemijos didžioji dalis „Microsoft O365“ licenciją turinčių organizacijų daugiausiai naudodavo el. paštą ir „Office“ programas, tokias kaip „Word“ ir „PowerPoint“. Per pandemiją buvo aktyviau pradėtos naudoti ir kitos aplikacijos: „Teams“, „SharePoint“ ir kt. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad 2019 m. „SharePoint“ programą naudojo tik 50 proc. naudotojų, turinčių savo licencijoje šią aplikaciją, o dabar šis procentas jau didesnis. Tą pastebime ir bendraudami su savo klientais“, – pasakoja Ž. Čalkienė.
Nuomojant įskiepius SaaS principu galima išvengti didelių pradinių investicijų ir vėlesnių priežiūros kaštų.
Rinkoje atsiradusią paklausą „SharePoint“ sprendimams, „Blue Bridge Code“ komanda siekė atliepti pasiūlydama programinius įskiepius – komponentus nuomai. „Su „SharePoint“ galima skaitmenizuoti daug veiklos procesų, neapsiribojant vien personalo ar dokumentų valdymu. Nuomojant įskiepius SaaS principu galima išvengti didelių pradinių investicijų ir vėlesnių priežiūros kaštų, nes atsinaujinus pagrindinei „SharePoint“ versijai, komponentai atnaujinami nuomos paslaugos apimtyje“, – paaiškina ekspertė.
Investuojama į geresnį sprendimų pritaikymą
„Nuomojami SaaS sprendimai nebūtinai tenkina tik minimalius įmonių poreikius“, – pastebi Ž. Čalkienė ir priduria, kad „Blue Bridge Code“ sukurti procesų valdymo sprendimai apskritai neturi „standartinio veikimo“. Tai reiškia, kad visi procesai sistemoje gali būti sukonfigūruoti pagal konkrečios įmonės veiklos poreikius.
„Klientas gali pasirinkti, kiek ir kokių komponentų jam reikės, pavyzdžiui, intraneto, dokumentų valdymo, procesų valdymo ar elektroninio parašo sąsajų. Kas nemažiau svarbu, nepaisant tokių galimybių, išlaikoma analogiška „Microsoft“ kainodara, kai mokama vartotojų prenumerata ir sumokama tik už aktyvius naudotojus“, – pasakoja pašnekovė.
Fiziniai procesai persikelia į virtualią erdvę visam laikui
Nuotolinis darbas iš esmės pakeitė ir įprastus darbovietės procesus – iš jų dingo gyvas fizinis kontaktas. Skubėdamos perkelti kasdienius fizinius procesus į virtualią erdvę, daugybė organizacijų atrado on-line sistemas. Ir, panašu, net po pandemijos, nenorės su jomis atsisveikinti.
Suprasta, kad pasitelkus sistemas, stebėti procesus bei įmonės veiklos rezultatus galima taip pat patogiai, o gal net patogiau.
„Nuotolinio darbo sąlygomis buvo neįmanoma dirbti įprastai, pavyzdžiui, spausdinti dokumentus, nešti juos pasirašyti, skenuoti, siųsti el. paštu atsakingiems asmenims. Biurai buvo uždaryti, žmonės dirbo iš savo namų. Tai paskatino nedidelę skaitmeninę revoliuciją – labai greitai suprasta, kad dokumentai gali būti talpinami on-line sistemose, derinami realiu laiku kelių asmenų ir pasirašomi el. parašu. Net priminimai pasirašyti ar peržiūrėti parengtą dokumentą gali būti generuojami sistemoje ir automatiškai siunčiami atsakingiems darbuotojams. Šalia šių kasdienių atradimų, kuriuos dalis įmonių jau buvo padariusios ir iki pandemijos, atsirado aukščiausių vadovų pasitikėjimas „online“ režimu – suprasta, kad pasitelkus sistemas, stebėti procesus bei įmonės veiklos rezultatus galima taip pat patogiai, o gal net patogiau. Būtent aukščiausios vadovybės pasitikėjimas skaitmeniniais įrankiais leidžia daryti prielaidą, kad ir po pandemijos šie įrankiai bus toliau sėkmingai naudojami“, – komentuoja ekspertė.
Apibendrindama ryškiausias IT poreikių tendencijas, Ž. Čalkienė sako, kad visi šie pokyčiai gali atvesti prie tam tikro paradigminio lūžio, esminio požiūrio į IT investicijas pokyčio. „Jau dabar matome, kad viskas eina link to, kad IT sistemos, daugelį metų biudžetuose figūravusios kaip ilgalaikė investicija, transformuojasi į operacinius kaštus. Vis labiau įprantama ir linkstama pirkti sistemas ir IT resursus lanksčiai – tiek kiek reikia ir tik tada, kai reikia. Net jeigu tai reikštų visišką originalių, organizacijos specifiniams poreikiams pritaikytų ir istoriškai labai brangintų sistemų atsisakymą“, – konstatuoja ekspertė.
